(DON’T) destroy yourself.

Štai tokį lipdukėlį aptikau Panevėžyje ant pastato sienos.  Keistų žinučių kartais žmonėms užsinori perduoti…

Destroy yourself.

P.S. Įrašo autorius tikrai to nepropaguoja ir neskatina. Kaip šiokią tokią atsvarą nuotraukai pažiūrėkite šį vaizdo įrašą:

Pilietiškai aktyvus socialiai atsakingų “grafitų” kūrėjas 4 dalis

Artėjant rinkimams, socialiai atsakingų grafitų autorius pradėjo informacinę kampaniją Vilniaus mieste apie piliečių teises. Ant rinkimų reklaminių stendų (tikrai ne ant vieno) pastaruoju metu galima išvysti štai tokį užrašą, cituojantį LR Konstituciją: “50 tūkstnčių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti”. Na, mes tik dar šį bei tą sužinojome apie šių “grafitų” kūrėją – jis pilietiškai aktyvus

Penki “TOIK”

Kol dar nepastatė naujo prekybos centro senos gamyklos vietoje, skubu pasidalinti vienu darbu. Iš pirmo žvilgsnio jis neatrodo kažkuo išskirtinis. Yra gana paprastas, raidės, bet… Smagu yra tai, jog jis “nulipdytas” iš vienodų plakatų ir apibrėžtas juoda linija. Kažkas visgi sugalvojo ir nepatingėjo pasidarbuoti, mes šitai įvertinam pliusu už sumanymą bei smagią kūrybą.

All work and no play makes society

Štai toks užrašas ant stiklo mane pasitiko vienoje iš Vilniaus autobusų stotelių.

P.S. Tai visgi kaip formuojasi mūsiškė visuomenė?

Socialiai atsakingi „grafitai“ 3 dalis

Jūsų Vilnaus autobusai! Šitaip pasitinka dar vienas kiek ploniau išpurkštas “socialiai atsakingas grafitas” užupyje. Negerbiami Vilniaus autobusų keleiviai.

It’s rap o’clock

Viename Vilniaus kino teatro tuolete kadaise (galbūt ir dabar) lubas puošė gana išradingas pasisakymas. Artimiausiu metu ketinu jį pradėti vartoti ir šitaip paįvairinti savo kasdienę kalbą:

 - Excuse me, could you tell me what’s the time now?
 - It’s rap o’clock, white boy!

Arba kyla natūralus pamąstymas. Galbūt kam atlikinėjant tuos reikalus išaušo repo valanda. Ką tai galėtų reikšti, pasilieku pamąstymui. Bet skamba kažkaip grėsmingai.

Socialiai atsakingi „grafitai“ 2 dalis

Galime tik spėti, kad režisierius Valentinas Masalskis įkvėpė atsirasti šiam “grafitui” šalia Jaunimo teatro. Galbūt kada sulauksime ir paties autoriaus komentaro. Prisipažinsiu, norėčiau. Antra dalimi norėta pasakyti, kad šių ”grafitų” būta ir daugiau, tikrai… Gal turime daugiau?

Socialiai atsakingi „grafitai“

Šįkart būsiu lakoniškas savo pastebėjimais. Seniai teko matyti ir tik dabar, kaip kokiam detektyvui, iššifruoti ir užfiksuoti vieną slaptą kodą, matematinę matricą – panašių „grafitų“ rinkinį. Akis patraukė socialiai atsakingi grafitai Vilniaus mieste apie „nežinoma kodėl susitepančias sienas“. Juos palyginti palieku tau pačiam, kaip ir palieku galimybę atsiūsti dar vieną panašų egzempliorių Vilniaus mieste. Esu užmatęs. Galbūt kas bus
pirmesnis pastebėjęs [art.outside[at]yahoo.com]?

Šviesaus pavasario!

 

Flamenko, korida, paella. Kur? Ten, iš kur mūsų naujausia apžvalga.

Maždaug prieš mėnesį keli draugai išvyko paatostogaut į Ispaniją. Kai tik sužinojau, kad jau nusipirko bilietus, užsipuoliau su prašymais parvežti man foto to, kas jiems pasirodys įdomesnio gatvėje. Ir jie manęs neapvylė. Parvežė.

Taigi kur yra didžiausias katinas ir šaukštas? Ogi taip! Ten, Ispanijoje. Lyg iš niekur nieko, netikėtai išdygusios didžiulės gatvės instaliacijos.

Dar vieną, savotiškai mielą gatvės instaliaciją mūsiškiai draugai užfiksavo ant namo sienos – skėtukai ir vėduoklės. Gana įdomus pastato papuošimas, ar ne?

Taip pat man patiko išradingas ispanų sprendimas – parodos (bent iš nuotraukų taip spėju) eksponavimas lauke, ant pastato sienos. Didelės fotografijos – lyg tam tikra instaliacija, kuri turbūt norom nenorom patraukia kiekvieną praeivio akį.

Turbūt nei viena šalis, nei vienas miestas neapsieis be graffiti. Taip pat jų apstu ir Ispanijoje. Visose man atvežtose nuotraukose graffiti nupiešti ant apsauginių žaliuzių. Gal jos taip specialiai puošiamos, gal nelegaliai išmarginamos, nežinau, tačiau bet kuriuo atveju savo spalvingumu nesileidžia būti nepastebimos.

Kai kur jie primena reklamas, nes yra su užrašais ir atitinkamais piešiniais.

Pavyzdžiui, Barselonoje yra Joan Piera meno parduotuvė. Kaip tik viename iš apsauginių žaliuzių graffiti su užrašu Joan Piera yra vaizduojami pieštukai, teptukai, kurie sukelia asociacijas su daile, t.y. menu. Manau, tai gana pigus, sumanus ir linksmas būdas reklamai, todėl ne viena parduotuvėlė taip pasipuošusi.

Daugiau panašių graffiti foto iš Ispanijos, kaip visada, – mūsų flickr.

Interviu su Morfai: “Legalumas manęs visiškai nedomina. Nelegalumas taip pat“

Aloha Morfai!

Kuri be galo smagius ir įvairialypius dalykus, kuriuos artoutside komanda vertina ir gerbia. Ir vertiname ne tik mes, nes esame ne pirmieji ir esu įsitikinęs ne paskutiniai pareiškę norą pasikalbėti su tavimi. Straipsnio antraštė – neišimtis. Tai Morfų atakymas iš 2007 metų interviu. Jam  skiriu 100 balų iš 100  ir šypsausi balsu.

a. Tavo kūryba yra labai įvairi: fotografija, koliažai, video, animacija, grafika, trafaretai, D.I.Y daikčiukai. Kaip tu pats galėtum apibūdinti tai, kuom užsiimi?

Aš tai vadinu neidėjos.

b. Po vienu tavo įrašu  “Seeder” Morfai tinklaraštyje skaitinėjausi komentarus: „incredible – i wish there were seeders in manhattan“, „ Seeder is great. I hope you to make business in my country, south korea. I hope you to contact me by“ e-mail, „thanks, Rollig Seo“. Ispanija, Meksika, UK, USA… Tavo kūryba pripažįstama visame pasaulyje. Ar dažnai kooperuojiesi su užsienio kūrybininkais? Gal tavo darbus galima išvysti kad ir toje pačioje Pietų Korėjoje?.

Seederis yra be abejo garsiausias mano darbas. Ir ta vieta yra tikrai unikali, jis tobulai ten tiko. Po to kai jį uždažė man daug kas siūlė vėl užpieši. Tiesa, aš net tą trafaretą kažkur dar turiu. Tačiau aš to nedarysiu, kad pajaustumėme apmaudą ir pamąstytumėme apie laikinumą, kvailumą ar kitus gilesnius dalykus. Na čia kaip Vėlinės tegu būna…

 

seeder-day-morfai

seeder-night-morfai

Beje, darbas „Seeder“ neliko nepastebėtas ir tradicinės žiniasklaidos. „Kauno dienoje“ diskutuojama: ar šis darbas gero šiuolaikinio meno pavyzdys, miesto puošmena ar vandalizmas. Mano subjektyvia nuomone, straipsnyje išreiškiama teisinga pozicija. Bent jau man šitai yra šimtus kartų mieliau nei pastarosiomis dienomis daug diskusijų sukėlusios „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ Neries krantinėje iškilusios skulptūros. Galbūt Morfai reikėjo skirti tuos ~ 100 tūkst. litų už „Seederį“? Manau, nebūtų reikėję net tiek.  Tuomet ir „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ simbolis būtų kek kitoniškas. Morfai tuom jau pasirūpino.

morfai-gyvai

 c. Kas tau yra kūryba: gyvenimo būdas, pramoga, pragyvenimo šaltinis ar ..?

Man labai patinka menas.

d. Ką mieliau renkiesi: pieštuką, popierių, žirkles, dažus, medį, stiklą… ar kompiuterį ir vaizdo apdorojimo programas?

Šiuo metu aš niekinu tą kūryba tik dėl estetikos. Nors jei tai būtų kraštutinumas, man patiktų. Suderint spalvas yra labai paprasta. Atrasti savitas proporcijas ar kompozicinį stilių irgi yra juokų darbas. Aš ieškau kažko prasmingesnio. Todėl atsakant į klausimą, man nelabai svarbu ką paimti į rankas, tai antraeiliai ar net ketvirtaeiliai dalykai.
Kiekvienas kūrėjas yra labai susijęs su tuo, ką jis daro. Galima sakyti, koks atlikėjas, toks ir jo spektaklis. Aš labiau rūpinuosi kūrėju, o ne jo darbu. Svarstau, jog tai yra vientisa.

Vikri lapė ir tingus šuo

e. Kodėl Kaunas, ar aš klystu?

Aš puikiai jaučiuosi Kaune.

f. Iš kūrybininkų kartais tenka girdėti: „Berlynas…Ogh, it is so today!“. Kitaip tariant – Berlin is the new Paris. Jei tai būtų ne Kaunas, kuris pasaulio miestas tai būtų?

Dar yra ką ir čia veikti.

g. Ar dažnai savo kūrybą „išreiški“ viešoje erdvėje? Gal apturėjote kokių smagių istorijų, nutikimų „talpinant kūrybą“ viešoje erdvėje?

O, fui.. Aš ne tipinis grafitų piešėjas…

h. Tame pačiame interviu skaičiau, jog nepristatinėji savęs kaip gatvės menininko ir nenorėtum taip būti suprastas. Taigi man natūraliai kyla klausimas, koks norėtum būti matomas tų žmonių akyse, kurie vertina tavo kūrybą? Koks yra tavo id?

Šiuolaikinio meno kūrėjas.

i. Dažnai gatvės kūryba išreiškia tam tikrą idėją, žinutę. Kartais ši žinutė būna paprasčiausia reklama. Apie tokį atvejį jau rašėme ankstesniuose savo įrašuose „Gedimino pilis on sale“  ir „Ganja sostinė Amsterdamas“. Kitais atvejais ji tampa kūrėjų saviraiškos priemonė, norint išsakyti nepasitenkinimus politika, opia socialine problema ar išreikšti protestą. Kokią žinutę nori perduoti savo kūryba žmonėms?

Man įdomios tik amžinosios problemos.

j. Neklausčiau, kas tave įkvepia, nes į šį klausimą jau esi atsakęs, bet neįsivaizduoju, iš kur gimsta tokios idėjos. Negi viskas kunkuliuoja tavo galvoje? Ar tai žurnalai, knygos, internetas, žaidimai, narkotikai, santykiai, žmonės, stebėjimas?

Gal ir nuvilsiu skaitytoją, tačiau negalėčiau atsakyti į šį klausimą. Tik tiek pasakysiu, jog tokie dalykai kaip žurnalai, tai yra jau paskutinė įkvėpimo, nors šio žodžio privengiu, stadija.

k. Kodėl ir kada pasirinkai kūrybą?

Tai yra mano įgimti talentai. Man juos parinko.

l. Kas tau mieliau: nepriklausomas, individualus kūrėjas ar kūrybininkas, dirbantis reklamos agentūroje, žurnalo redakcijoje..?

Keistas klausimas… Aš galvoju, kaip aš į tai atsakyčiau, jei tai būtų tiesioginis eteris televizijoje. Na sakykim ten nebūtų tokio klausimo. (šypsosi)

m. Kas šiuo metu gyvena tavo galvoje?

Nutapiau pora abstrakcijų, bet žinai, tai labai prabangus užsiėmimas. Kai būsiu pensininkas tuo užsiimsiu. Na gal dar silpnumo akimirkomis.

Galbūt ties „m“ ir pabaigsiu. Morfai – jūs smagūs tai jau tikrai! Dėkojame už pasidalintus žodžius ir vaizdus.

Daugiau: Morfai tinklaraštis / Morfai MySpace