art.outside’s Weblog

Valstybė susiveržia diržus ir taupo: parduodama Gedimino pilis.

Visai neseniai radau tuziną skelbimų viename rajone. Juose siūloma įsigyti nekilnojamojo turto. Vieta gana patraukli - miesto centre, miškinga, kalnuota. Apartamentai turi nemažą kiekį patogumų. Ir draugams būtų nesunku paaiškinti, kur mane galima aplankyti. Pralinksmino mane šis radinys.
 

O dabar apie tai, ką šie numeriai ir plakatas komunikuoja. Tai yra vibe internetinis projektas. Rašai sms žinutes, šios patenka į tinklapį, kiti skaito ir komentuoja arba ne. Pramoga?!! Ką veiki, ką pamatei, kaip nusikeikei ir pan. Išmėginau. Veikia. Realiu laiku. Vertinu beveik bet kokią iniciatyvą, ypatingai jei dar galiu ir šypseną išspausti, tačiau turiu pripažinti, kad paslauga nėra man, todėl prisidedu prie skelbimo pastebėjimo ir parduodamos Gedimino pilies… Might be some day it gonna happen

Kaip jau rašiau ankstesniame įraše, neseniai lankėmės Olandijoje. Iš ten autobusu patraukėm į Briuselį. Paskutiniu metu nebegaliu ramiai vaikščioti gatvėmis, nes vis dairausi gatvės menų.

…menai.. dabar galvoju, kad esti labai subjektyvus dalykas ir kiek glumina mane. Kas vienam menas, kitam gali atrodyti visiškas šlamštas, nesąmonė. Mano akį patraukia keletas dalykų, tačiau nebūtinai tai turi būti menas ir patraukti Jūsų akis. Todėl išsamesnis fotoreportažas kaip ir visuomet – flickr‘e, o toliau įraše tai, apie ką aš čia šiandieną. Apie Briuselį ir jo gatvės menus.

Pirmiausia, ką išskirčiau, tai yra seksualioji katytė ant dviračio. Ji pasirodė įdomesnė gal dėl to, kad gatvės instaliacija – itin retas dalykas (bent jau Lietuvoje).

Vienoje gatvelėje aptikom muzikos įrašų parduotuvę, kuri buvo išpuošta ne kuo kitu, o trafaretiniu (stencil) graffiti. Bent jau man šis sprendimas patiko. Tai dar vienas iš pavyzdžių, kad street art’ą galima naudoti ir komerciniams tikslams.

Gana daug namų šoninių sienų buvo su dideliais piešiniais. Neįsivaizduoju, ar tai kažkokia reklama, ar šiaip papuošimai, ar apskritai kažkas norėta jomis pasakyti, tačiau akį patraukė (ne dėl kažkokio išskirtino grožio..turbūt dėl jų dydžio nebuvo įmanoma jų nepastebėti).

Sienos

Kaip ir daugumoje miestų, taip ir Briuselyje, daugybė stulpų, ženklų ir pan. nusėti lipdukais. Čia vienas įdomesnių:

Lapkričio mėnuo. Kelionė į Olandiją. Pirmiausia – Utrechtas, vėliau – Amsterdamas.

Po ilgų pasivaikščiojimų po tikrai puikų miestą, Madame Tussaud, Amsterdam museum of horror ir pribloškiantį SEX’o muziejus bei greito maisto restoranus ėjome ieškoti hostel’io nakčiai.. Mūsų nusivylimui, jie buvo kažkur užslėpti. Tačiau kuo daugiau apeitų gatvelių, tuo daugiau nuotraukų mūsų blog’ui.

Galų gale užtikome potencialią vietą mūsų nakvynei. Jos savininkas plėšikiškai užsiprašė 21 eurų už siaubingą kambarį. Aišku, pabėgome iš ten, tačiau išpešę šiokios tokios naudos sau: lipdukais apklijuotų durų foto.

Taip tolstant nuo centro, aptinkame vis daugiau menų.

Akį patraukia ir spalvotas hipių – gėlių vaikų – autobusiukas.

Neįmanoma neatkreipti dėmesio į beveik ant kiekvieno kampo priklijuotus plakatus su avinu (ar kokiu ten žvėrim), kviečiančiu laužyti taisykles, drąsinančiu būti kitokiu ir t.t. Deja, Eindhovene, važiuojant į oro uostą, išsiaiškinau, kad tai ne žmones padrąsinančios ar įkvėpiančios žinutės, kaip aš maniau… o tai tik.. interneto reklama! Taigi Street art’as gali būti ir viena iš rinkodaros dalių (drįsčiau teigti, kad šiuo atveju, – iš tų geresnių dalių).

O ar niekas iš jūsų nėra pasigedęs, pavyzdžiui, kėdės kojos? Vat Amsterdame kažkas jos pasigedo (iškart atsiprašau už nuotraukos kokybę).

Nakčia patraukėm į Red Light District.. O ten jau fotografuoti ale negalima.

O kitas foto, darytas prieš tai, rasite mūsų flickr.

Kol susipratau, kaip ten, kas ten…Šiaip Emilis laikinai Pietų Korėjoje reziduoja. Pasiklausiau pirmųjų įspūdžių: „na, ir kaip ten, Korėjoje?“. Jis atsakė kažkaip taip: “Aplinkui žmonės maži kaip meškos, šiandieną suvalgiau lygiai tris kates…labai gerai čia…“. Tiksliai nepamenu, bet atsakymai kaip visuomet –  lakoniški ir taiklūs.
Jo tinklaraštyje http://emilioblogas.wordpress.com radau šitai:  “Jokių reklaminių stendų, naktį kiekviename bute deganti šviesa (nėra kur eiti vakare), nesuvokiamas ir gerokai bauginantis Didžiojo Vado kultas ir aštrus tarybinis kvapas”. Aš jo ir klausiu painformuoti daugiau art.outside. apie Šiaurės Korėją pasižadėjo artimiausiu metu, o įspūdžiais pasidalino iš Pekino.

Apie Pekiną.

Mao ir jo bendražygių akys nebežaibuoja cenzūra taip stipriai, kaip anksčiau. Didžioji dalis Pekino, laukinio ir nelaukinio, menų glaudžiasi „district 798“, buvusioje karinių gamyklų zonoje. Trafaretai labai draugiški užsieniečiams, beveik visi turi angliškus subtitrus.

Apie nuotraukas:
 
Statybininkų veidai –  tai čia plytos. Tokių galima nusipirkti ir savo namą pasistatyti, jeigu nori. Šioje nuotraukoje yra įėjimas į galeriją.

 
Ten kur parašyta Hmmmmmm… tai šalia kiniškas prierašas –  geriau prieš statant pagalvoti.

„No thinking“ aiškinti nereikia.