art.outside's Weblog

Šiandien balsas.lt pasirodė pirmasis interviu su Solomon – šiomis dienomis taip įnirtingai gaudomu graffiti piešėju, tag’uotoju, vandalu, menininku, kūrėju ir visaip kaip vadinamu vyruku. Apie jį jau kartą esame rašę: Solomon, mylėti tave ar nekęsti?

Taigi! Solomon save pristato kaip riziką mėgstantį asmenį, mat be jos nebūtų įdomaus gyvenimo. Savęs šis žmogus nelaiko tag’uotoju ir mieste paliekamus užrašus “solomon” vadina grafičiais. Interviu sutiko duoti tik dėl to, kad jam atsibodo girdėti būtus ir nebūtus gandus apie save. Be to, nenorėjo praleisti progos ironiškai “padėkoti” Algiui Ramanauskui-Greitai, kad pagaliau atkreipė visuomenės dėmesį į graffiti ir jo kūrėjus. Solomon A. Greitai paskelbtą akciją laiko beprasmiu, ambicijų sukeltu skandalu ir daro prielaidą, kad tai galbūt tik apsimestinis šio garsaus žmogaus susirūpinimas.

Paklaustas, kodėl piešia grafičius, Solomon atsakė, kad tai daro jau nuo mokyklos laikų. Jam tai tiesiog patinka ir taip jaučiasi atskiros, pasaulį vienijančios kultūros dalimi. Kuo labiau bus draudžiama ši, anot Solomon, kūrybos išraiška, tuo ji smarkiau reikšis. Tad jam nesvarbu, ar tokius, kaip jis, visuomenė keikia, peikia ir pan. Netgi mano, kad dar geriau, jog tokius, kaip jis, gaudo, nes kitaip ši veikla prarastų žavesį, nebeteiktų tiek jaudulio ir adrenalino.

Anot Solomon, grafičiai yra dabartinės (modernios) visuomenės atspindys. Todėl  negalima jų laikyti pastatų niokojimu ar gadinimu. Visuomenė turi su tuo susitaikyti ir priimti esamą padėtį.  Taigi  Solomon yra viskam abejinga, į kitų nuomonę, gandus, apkalbas nekreipianti dėmesio asmenybė. Jam vienodai šviečia, kas ką mano, todėl ir toliau darysiąs ką darė.

(Papildyta: šiame įraše išreikštas tik paties Solomon požiūris. O kaip jį vertinti, sprendžiate tik jūs patys).

Išsamų ir neredaguotą jo interviu galite paskaityti čia: Interviu su Solomon: pagauk. jei gali.

Share

“Nepatogus kinas 2010“ 

Šiemet šis žmogaus teisių kino festivalis savo marketingo koncepcijai (plakatai, internetinė svetainė ir pan.) išreikšti pasirinko street art’o (stencil graffiti) tematiką.

Pasak www.g-taskas.lt, du (1 ir 2) iš Nepatogaus kino plakatų buvo uždrausti naudoti. Visai kaip tikrasis street art’as!

Neretai gatvės menas yra tam tikra emocijų, nuomonės, kritikos,  požiūrio, pozicijos, protesto, šiuolaikinės visuomenės problemų ir pan. išraiška. Tad pasirinkta graffiti tema išryškina, kad projektas orientuotas į visuomenei aktualius klausimus: šiemet atskiros programos skiriamas nacionalizmui, skurdui bei moterų teisėms. Taip pat dėmesys bus kreipiamas jau tradicinėmis tapusioms problemoms:  nediskriminavimui, lygioms galimybėms  bei ekologinėms (darnaus vystymosi) problemoms.

Tai pabrėžia ir kampanijoje naudojama Paulo Coelho citata: 90% neapykantos kyla iš meilės trūkumo, 10% – dėl dėmesio stokos.

Apie patį Ad Hoc: Nepatogus Kinas festivalį:

Žmogaus teisių kino festivalis „Ad Hoc: Nepatogus Kinas“ – tai kasmet  vykstantis dokumentinių filmų festivalis, ieškantis būdų, kaip žodžius „demokratija“, „pilietiškumas“ ar „pakantumas“ padaryti artimesnius ir lengviau suprantamus plačiam žiūrovų ratui – nuo moksleivių iki senjorų. Tai socialinis – kultūrinis projektas, kurio metu rengiamos nemokamos kino peržiūros Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose, rodoma įvairi filmų apie žmogaus teises programa, rengiami susitikimai su filmų kūrėjais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais, organizuojami papildomi renginiai.

„Ad Hoc: Nepatogus Kinas“ – vienintelis Baltijos šalyse dokumentinių filmų žmogaus teisių tema festivalis. Ketvirtą kartą vykstantis festivalis spalio-lapkričio mėnesiais kviečia Lietuvos žiūrovus į kino sales. Pernai vykęs Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, Ukmergėje, Panevėžyje, Varėnoje ir Šiauliuose, šiemet festivalis taip pat įtrauks ir Alytaus dokumentinio kino gerbėjus. Šių metų festivalio programoje 43 dokumentiniai filmai, nustebinę ne vieno tarptautinio festivalio auditoriją. Be jau tradicinėmis tapusių nediskriminavimui, lygioms galimybėms  bei ekologinėms (darnaus vystymosi) problemoms skirtų pilnametražių kino formų programų, šiemet atskiros programos skiriamas nacionalizmui, skurdui bei moterų teisėms. Tuo tarpu “Drąsaus žodžio” programoje, kuruojamoje Transparency International Lietuvos skyriaus, pristatomi 5 dokumentiniai filmai  korupcijos tema.

Festivalio organizatoriai siekia praplėsti žiūrovų akiratį, atkreipti dėmesį į socialinius iššūkius, globalias ir lokalias žmogaus teisių problemas. „Ad Hoc: Nepatogus Kinas“ – tai erdvė laisvai minčiai, atviroms diskusijoms apie tai, kas iš tiesų yra svarbu.

Share

Ar jau matėte jį?

Exit Through the Gift Shop (“Išėjimas per suvenyrų krautuvę”) – tai tikrai dėmesio vertas (IMDB reitingas 8,3/10), Sundance kino festivalyje skandalingai parodytas filmas apie street art‘ą, kurio režisierius pats Banksy (apie jį jau kartą esame rašę: “Trafaretas: Banksy”).

Tai istorija apie ekscentrišką dokumentinio kino kūrėją Thierry Guetta, kuris su kamera keliauja po pasaulį ir filmuoja graffiti piešėjus, jų kūrinius. Kartą jis pabando surasti ir patį Banksy, su juo susidraugauti ir nufilmuoti. Tačiau viskas apsiverčia “aukštyn kojom”: paslaptingasis gatvės menininkas perima kamerą į savo rankas ir tampa režisieriumi, o režisierius T. Guetta – graffiti kūrėju ir filmavimo objektu…  Anot paties Banksy, tai iš esmės istorija apie tai, kaip vienas žmogus susiruošia nufilmuoti tai, kas nenufilmuojama, ir kaip jam nepasiseka. Filme, peržengiančiame įprastos dokumentikos ribas, parodoma išskirtinė vaizdo medžiaga apie Banksy’o, Shepard Fairey’o, Space Invader’io ir kitų gatvės meno kūrėjų darbo procesą, kūrinius, interviu su jais, atverianti jaudinantį ir rizikingą gatvės meno pasaulį.

Vieniems šis kino kūrinys – pribloškiantis, stebinantis, graffti kūrybą atskleidžiantis filmas, kitiems – abejoti priverčiantis, tarp fikcijos ir realybės paklaidinantis darbas: ar tik Banksy ir Mr. Brainwash nėra vienas ir tas pats asmuo?

Amerikoje “Išėjimas per suvenyrų krautuvę” premjera įvyko jau balandžio mėnesį. O dabar jis rodomas ir Lietuvoje. Vilniuje, deja, kino teatruose “Skalvija” ir “Pasaka” šio filmo seansai jau praėjo rugsėjo mėn. pabaigoje/spalio mėn. pradžioje, tačiau galimybę jį pamatyti dar turi panevėžiečiai kino teatre “Garsas” 2010 10 07.

(Papildyta: Vilniuje šį filmą visgi dar rodys: Spalio 12d. 17:15, Kino teatras “Pasaka”, Didžioji salė. Ačiū Pauliui už informaciją)

P.S. gal kas nors lankėtės Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje ir matėte šį filmą? Pasidalinkite įspūdžiais ir su mumis!

Dar skaitykite: Ar Bansky atostogauja Lietuvoje?

Share