Jis veikia seniai, tačiau oficialiai atsidaro spalio 1 dieną. Aktyvaus laisvalaikio centras „Kablys“, buvusiuose geležinkeliečių kultūros rūmuose Vilniuje, Kauno gatvėje – 5.

Tai pirmasis Lietuvoje uždaras riedlenčių, BMX dviračių ir riedučių parkas. Atviras įvairioms iniciatyvoms, jis „pas save“ kviečia ne tik pastarųjų sporto šakų mylėtojus, bet priglaudžia ir Urban Dance šokėjus (čia vyksta savarankiškos įvairių gatvės šokių stilių šokėjų treniruotės), įvairius kultūrinius renginius, alternatyvias iniciatyvas.

Ten mes klausėmės repo, matėme MC, ten mes džiaugėmės Agatos ir Stefanijos šokiu.

Ten mes esame pakrutinę koją ir buvo tikrai neblogai. Šį savaitgalį mėginsime tai atkartoti.

Ateisi?

The stats helper monkeys at WordPress.com mulled over how this blog did in 2010, and here’s a high level summary of its overall blog health:

The Blog-Health-o-Meter™ reads This blog is on fire!.

Crunchy numbers

A Boeing 747-400 passenger jet can hold 416 passengers. This blog was viewed about 7,100 times in 2010. That’s about 17 full 747s.

In 2010, there were 24 new posts, growing the total archive of this blog to 50 posts. There were 70 pictures uploaded, taking up a total of 24mb. That’s about a picture per week.

The busiest day of the year was October 26th with 87 views. The most popular post that day was …“kad berniukai tik po savo piešiniais taguotų“.

Where did they come from?

The top referring sites in 2010 were facebook.com, Google Reader, lt.wordpress.com, google.lt, and bloglovin.com.

Some visitors came searching, mostly for graffiti trafaretai, trafaretai, 3d street art, solomon graffiti, and banksy.

Attractions in 2010

These are the posts and pages that got the most views in 2010.

…“kad berniukai tik po savo piešiniais taguotų“ January 2009
7 comments

Solomon, mylėti tave ar nekęsti? September 2010
7 comments

Pasipuošusi ir kūrybiška TUNDRA’10 July 2010

Trafaretas: Banksy November 2008
3 comments

Teisė piešti automobilį March 2010

Kaip manote: gražu ar negražu, bausti ar pasigailėti, kūryba čia ar vandalizmas?

Nuotraukos ir informacija iš: http://www.dailymail.co.uk/news/article-2004814/Is-bird-Is-plane-No-Superman-friends-painted-Soviet-statue-Banksy-Bulgaria.html

P.S. koks galėjo būti tas penktasis variantas?

2 P.S.  Akmenukas ir į Algio Ramanausko Greitai daržą?

Share

Taigi! Solomon save pristato kaip riziką mėgstantį asmenį, mat be jos nebūtų įdomaus gyvenimo. Savęs šis žmogus nelaiko tag’uotoju ir mieste paliekamus užrašus „solomon“ vadina grafičiais. Interviu sutiko duoti tik dėl to, kad jam atsibodo girdėti būtus ir nebūtus gandus apie save. Be to, nenorėjo praleisti progos ironiškai „padėkoti“ Algiui Ramanauskui-Greitai, kad pagaliau atkreipė visuomenės dėmesį į graffiti ir jo kūrėjus. Solomon A. Greitai paskelbtą akciją laiko beprasmiu, ambicijų sukeltu skandalu ir daro prielaidą, kad tai galbūt tik apsimestinis šio garsaus žmogaus susirūpinimas.

Paklaustas, kodėl piešia grafičius, Solomon atsakė, kad tai daro jau nuo mokyklos laikų. Jam tai tiesiog patinka ir taip jaučiasi atskiros, pasaulį vienijančios kultūros dalimi. Kuo labiau bus draudžiama ši, anot Solomon, kūrybos išraiška, tuo ji smarkiau reikšis. Tad jam nesvarbu, ar tokius, kaip jis, visuomenė keikia, peikia ir pan. Netgi mano, kad dar geriau, jog tokius, kaip jis, gaudo, nes kitaip ši veikla prarastų žavesį, nebeteiktų tiek jaudulio ir adrenalino.

Anot Solomon, grafičiai yra dabartinės (modernios) visuomenės atspindys. Todėl  negalima jų laikyti pastatų niokojimu ar gadinimu. Visuomenė turi su tuo susitaikyti ir priimti esamą padėtį.  Taigi  Solomon yra viskam abejinga, į kitų nuomonę, gandus, apkalbas nekreipianti dėmesio asmenybė. Jam vienodai šviečia, kas ką mano, todėl ir toliau darysiąs ką darė.

(Papildyta: šiame įraše išreikštas tik paties Solomon požiūris. O kaip jį vertinti, sprendžiate tik jūs patys).

Išsamų ir neredaguotą jo interviu galite paskaityti čia: Interviu su Solomon: pagauk. jei gali.

Share

Šiemet šis žmogaus teisių kino festivalis savo marketingo koncepcijai (plakatai, internetinė svetainė ir pan.) išreikšti pasirinko street art’o (stencil graffiti) tematiką.

Pasak www.g-taskas.lt, du (1 ir 2) iš Nepatogaus kino plakatų buvo uždrausti naudoti. Visai kaip tikrasis street art’as!

Neretai gatvės menas yra tam tikra emocijų, nuomonės, kritikos,  požiūrio, pozicijos, protesto, šiuolaikinės visuomenės problemų ir pan. išraiška. Tad pasirinkta graffiti tema išryškina, kad projektas orientuotas į visuomenei aktualius klausimus: šiemet atskiros programos skiriamas nacionalizmui, skurdui bei moterų teisėms. Taip pat dėmesys bus kreipiamas jau tradicinėmis tapusioms problemoms:  nediskriminavimui, lygioms galimybėms  bei ekologinėms (darnaus vystymosi) problemoms.

Tai pabrėžia ir kampanijoje naudojama Paulo Coelho citata: 90% neapykantos kyla iš meilės trūkumo, 10% – dėl dėmesio stokos.

Apie patį Ad Hoc: Nepatogus Kinas festivalį:

Žmogaus teisių kino festivalis „Ad Hoc: Nepatogus Kinas“ – tai kasmet  vykstantis dokumentinių filmų festivalis, ieškantis būdų, kaip žodžius „demokratija“, „pilietiškumas“ ar „pakantumas“ padaryti artimesnius ir lengviau suprantamus plačiam žiūrovų ratui – nuo moksleivių iki senjorų. Tai socialinis – kultūrinis projektas, kurio metu rengiamos nemokamos kino peržiūros Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose, rodoma įvairi filmų apie žmogaus teises programa, rengiami susitikimai su filmų kūrėjais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais, organizuojami papildomi renginiai.

„Ad Hoc: Nepatogus Kinas“ – vienintelis Baltijos šalyse dokumentinių filmų žmogaus teisių tema festivalis. Ketvirtą kartą vykstantis festivalis spalio-lapkričio mėnesiais kviečia Lietuvos žiūrovus į kino sales. Pernai vykęs Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, Ukmergėje, Panevėžyje, Varėnoje ir Šiauliuose, šiemet festivalis taip pat įtrauks ir Alytaus dokumentinio kino gerbėjus. Šių metų festivalio programoje 43 dokumentiniai filmai, nustebinę ne vieno tarptautinio festivalio auditoriją. Be jau tradicinėmis tapusių nediskriminavimui, lygioms galimybėms  bei ekologinėms (darnaus vystymosi) problemoms skirtų pilnametražių kino formų programų, šiemet atskiros programos skiriamas nacionalizmui, skurdui bei moterų teisėms. Tuo tarpu „Drąsaus žodžio“ programoje, kuruojamoje Transparency International Lietuvos skyriaus, pristatomi 5 dokumentiniai filmai  korupcijos tema.

Festivalio organizatoriai siekia praplėsti žiūrovų akiratį, atkreipti dėmesį į socialinius iššūkius, globalias ir lokalias žmogaus teisių problemas. „Ad Hoc: Nepatogus Kinas“ – tai erdvė laisvai minčiai, atviroms diskusijoms apie tai, kas iš tiesų yra svarbu.

Share

Exit Through the Gift Shop („Išėjimas per suvenyrų krautuvę“) – tai tikrai dėmesio vertas (IMDB reitingas 8,3/10), Sundance kino festivalyje skandalingai parodytas filmas apie street art‘ą, kurio režisierius pats Banksy (apie jį jau kartą esame rašę: „Trafaretas: Banksy“).

Tai istorija apie ekscentrišką dokumentinio kino kūrėją Thierry Guetta, kuris su kamera keliauja po pasaulį ir filmuoja graffiti piešėjus, jų kūrinius. Kartą jis pabando surasti ir patį Banksy, su juo susidraugauti ir nufilmuoti. Tačiau viskas apsiverčia „aukštyn kojom“: paslaptingasis gatvės menininkas perima kamerą į savo rankas ir tampa režisieriumi, o režisierius T. Guetta – graffiti kūrėju ir filmavimo objektu…  Anot paties Banksy, tai iš esmės istorija apie tai, kaip vienas žmogus susiruošia nufilmuoti tai, kas nenufilmuojama, ir kaip jam nepasiseka. Filme, peržengiančiame įprastos dokumentikos ribas, parodoma išskirtinė vaizdo medžiaga apie Banksy’o, Shepard Fairey’o, Space Invader’io ir kitų gatvės meno kūrėjų darbo procesą, kūrinius, interviu su jais, atverianti jaudinantį ir rizikingą gatvės meno pasaulį.

Vieniems šis kino kūrinys – pribloškiantis, stebinantis, graffti kūrybą atskleidžiantis filmas, kitiems – abejoti priverčiantis, tarp fikcijos ir realybės paklaidinantis darbas: ar tik Banksy ir Mr. Brainwash nėra vienas ir tas pats asmuo?

Amerikoje „Išėjimas per suvenyrų krautuvę“ premjera įvyko jau balandžio mėnesį. O dabar jis rodomas ir Lietuvoje. Vilniuje, deja, kino teatruose „Skalvija“ ir „Pasaka“ šio filmo seansai jau praėjo rugsėjo mėn. pabaigoje/spalio mėn. pradžioje, tačiau galimybę jį pamatyti dar turi panevėžiečiai kino teatre „Garsas“ 2010 10 07.

(Papildyta: Vilniuje šį filmą visgi dar rodys: Spalio 12d. 17:15, Kino teatras “Pasaka”, Didžioji salė. Ačiū Pauliui už informaciją)

P.S. gal kas nors lankėtės Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje ir matėte šį filmą? Pasidalinkite įspūdžiais ir su mumis!

Dar skaitykite: Ar Bansky atostogauja Lietuvoje?

Share

Man teko. Ant sienų, stulpų, tvorų… Gal per dažnai ją pradėjau matyti, kad vis pagalvodavau: ką gi ji reiškia? Ar tai kažkieno smagi idėja paskleisti šypseną, t.y. gerą nuotaiką Vilniaus gatvėse? Ar tai vis dėlto kažkokia užslėpta reklama?

Kartą pamačiau tokią pačią šypseną ant troleibuso rato. Tada įsitikinau, kad tai tikrai marketinginis gestas. Galiausiai per televizorių išgirdau: „Jau greitai Jums manęs prireiks“. Taip, tai tikrai reklama! Bet kokiu atveju, šypsena, pamatyta gatvėje, sukėlė mano susidomėjimą: laukiau atsakymo, ko gi neva „jau greitai man prireiks“.

Ir, palyginus, neseniai paaiškėjo, ko: Daily Card .

Taigi ir komerciniams tikslams galima pasitelkti street art’o nišą.

O ar Tavo akį kada nors patraukė šis geltonas veidas?

Share

Plačiau  apie tai rašoma žiniasklaidoje: Lrytas ir Delfi.

Share