art.outside’s Weblog

Galime tik spėti, kad režisierius Valentinas Masalskis įkvėpė atsirasti šiam “grafitui” šalia Jaunimo teatro. Galbūt kada sulauksime ir paties autoriaus komentaro. Prisipažinsiu, norėčiau. Antra dalimi norėta pasakyti, kad šių ”grafitų” būta ir daugiau, tikrai… Gal turime daugiau?

Šįkart būsiu lakoniškas savo pastebėjimais. Seniai teko matyti ir tik dabar, kaip kokiam detektyvui, iššifruoti ir užfiksuoti vieną slaptą kodą, matematinę matricą – panašių „grafitų“ rinkinį. Akis patraukė socialiai atsakingi grafitai Vilniaus mieste apie „nežinoma kodėl susitepančias sienas“. Juos palyginti palieku tau pačiam, kaip ir palieku galimybę atsiūsti dar vieną panašų egzempliorių Vilniaus mieste. Esu užmatęs. Galbūt kas bus
pirmesnis pastebėjęs [art.outside[at]yahoo.com]?

Šviesaus pavasario!

Maždaug prieš mėnesį keli draugai išvyko paatostogaut į Ispaniją. Kai tik sužinojau, kad jau nusipirko bilietus, užsipuoliau su prašymais parvežti man foto to, kas jiems pasirodys įdomesnio gatvėje. Ir jie manęs neapvylė. Parvežė.

Taigi kur yra didžiausias katinas ir šaukštas? Ogi taip! Ten, Ispanijoje. Lyg iš niekur nieko, netikėtai išdygusios didžiulės gatvės instaliacijos.

Dar vieną, savotiškai mielą gatvės instaliaciją mūsiškiai draugai užfiksavo ant namo sienos – skėtukai ir vėduoklės. Gana įdomus pastato papuošimas, ar ne?

Taip pat man patiko išradingas ispanų sprendimas – parodos (bent iš nuotraukų taip spėju) eksponavimas lauke, ant pastato sienos. Didelės fotografijos – lyg tam tikra instaliacija, kuri turbūt norom nenorom patraukia kiekvieną praeivio akį.

Turbūt nei viena šalis, nei vienas miestas neapsieis be graffiti. Taip pat jų apstu ir Ispanijoje. Visose man atvežtose nuotraukose graffiti nupiešti ant apsauginių žaliuzių. Gal jos taip specialiai puošiamos, gal nelegaliai išmarginamos, nežinau, tačiau bet kuriuo atveju savo spalvingumu nesileidžia būti nepastebimos.

Kai kur jie primena reklamas, nes yra su užrašais ir atitinkamais piešiniais.

Pavyzdžiui, Barselonoje yra Joan Piera meno parduotuvė. Kaip tik viename iš apsauginių žaliuzių graffiti su užrašu Joan Piera yra vaizduojami pieštukai, teptukai, kurie sukelia asociacijas su daile, t.y. menu. Manau, tai gana pigus, sumanus ir linksmas būdas reklamai, todėl ne viena parduotuvėlė taip pasipuošusi.

Daugiau panašių graffiti foto iš Ispanijos, kaip visada, – mūsų flickr.

Lapkričio mėnuo. Kelionė į Olandiją. Pirmiausia – Utrechtas, vėliau – Amsterdamas.

Po ilgų pasivaikščiojimų po tikrai puikų miestą, Madame Tussaud, Amsterdam museum of horror ir pribloškiantį SEX’o muziejus bei greito maisto restoranus ėjome ieškoti hostel’io nakčiai.. Mūsų nusivylimui, jie buvo kažkur užslėpti. Tačiau kuo daugiau apeitų gatvelių, tuo daugiau nuotraukų mūsų blog’ui.

Galų gale užtikome potencialią vietą mūsų nakvynei. Jos savininkas plėšikiškai užsiprašė 21 eurų už siaubingą kambarį. Aišku, pabėgome iš ten, tačiau išpešę šiokios tokios naudos sau: lipdukais apklijuotų durų foto.

Taip tolstant nuo centro, aptinkame vis daugiau menų.

Akį patraukia ir spalvotas hipių – gėlių vaikų – autobusiukas.

Neįmanoma neatkreipti dėmesio į beveik ant kiekvieno kampo priklijuotus plakatus su avinu (ar kokiu ten žvėrim), kviečiančiu laužyti taisykles, drąsinančiu būti kitokiu ir t.t. Deja, Eindhovene, važiuojant į oro uostą, išsiaiškinau, kad tai ne žmones padrąsinančios ar įkvėpiančios žinutės, kaip aš maniau… o tai tik.. interneto reklama! Taigi Street art’as gali būti ir viena iš rinkodaros dalių (drįsčiau teigti, kad šiuo atveju, – iš tų geresnių dalių).

O ar niekas iš jūsų nėra pasigedęs, pavyzdžiui, kėdės kojos? Vat Amsterdame kažkas jos pasigedo (iškart atsiprašau už nuotraukos kokybę).

Nakčia patraukėm į Red Light District.. O ten jau fotografuoti ale negalima.

O kitas foto, darytas prieš tai, rasite mūsų flickr.

“Meno teroristas”, graffiti meistras, asmeniniai duomenys nežinomi, vienas garsiausių šio meto menininkų, urbanistinė žiurkė, 288 tūkst. svarų aukcione, žinomas dailininkas, vandalistas, pseudo-anonimas, “meno herojus”, nekomercinis menininkas, politinės pašaipos su humoro prieskoniu, britas. Ir dar daugiau ir daugiau… epitetų, nuomonių, liaupsių, faktų ir ne visai, gandų, keiksmų ar lauro vainikų apie šią asmenybę internete galime rasti daugybę.
Artoutside pristato – Banksy. Lai šis įrašas būna dėlionė, kurią kiekvienas sudėliosit savaip. Arba artoutside trafaretas, kurį duodame jums išpurkšti skirtingomis spalvomis savo galvose.
Kaip ir viskas, kas yra suprantama kaip „gatvės menas“, yra vieša, prieinama visiems ir neelitiška. Bet ar tikrai? Tikriausiai ne kiekvienas praeivis susižavėjęs Banksy darbais galėtų jiems išleisti šimtus tūkstančių svarų. Tačiau atsiranda ir tokių, ir tikriausiai jie nėra paprastų darbininkų klasės atstovai. Daugeliu savo darbų Banksy perteikia sarkastiškas žinutes, o iš savo meno pirkėjų jis pasijuokė internete patalpinęs paveikslėlį, vaizduojantį aukcioną ir varžytuves dėl paveikslo su užrašu „I Can’t Believe You Morons Actually Buy This Shit“. Ir dėl to jo populiarumas tikrai nesumažėjo, nepaisant, kad šiam menininkui nusispjaut į pinigus paklojamus dėl jo darbų. Ir jei Banksy neprisiima adresuojamų titulų, jo darbų populiarumas gali kalbėti už jį patį.

Nuotrauka paimta iš http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/7/75/Banksy-ps.jpg

Nuogalius kabantis po langu buvo nupieštas ant seksualinių susirgimų klinikos sienos Bristolyje. Susidomėjimas piešiniu ir jo populiarumas lėmė, kad miesto taryba nupsrendė jo nuo sienos nešalinti.

Banksy piešiniai Palestinoje susilaukė dėmesio ir diskusijų pasauliniu mastu, o menininkas kaip ir daugeliu savo darbų išreiškė asmeninę poziciją – metė iššūkį Izraelio viešpatavimui.

Pavaizduodamas ginkluotą Mona Lizą, besibučiuojančius policininkus ar žiurkę anarchistę Banksy pasiekia savo tikslą – humoristiškai perteikia politines, pacifistines ar tiesiog pokyčių, kurie vyksta šiandien pasaulyje, žinutes. Veikdamas greitai ir tyliai jis išlieka nematomas palikdamas tik savus darbus.

Banksy tapatybę nustatyti bando daug kas, artoutside nebandys. Pasakome tik, kad vieni jį sieja su Robert ar Robin Banks, gimusiu 1974 metais Bristolyje. Spaudoje pasirodė teiginių, kad jis yra Robin Gunningham. Jaunimas juo žavisi, kelia ant pjedestalo aukščiau už Leonardo da Vinči (!), policininkai ir teisėsaugininkai ieško ir tikisi nubausti už vandalizmą, tačiau kol kas nėra ką apdovanoti ar grūsti į kalėjimą…artoutside tikisi, kad greitu metu ir nebus.

Kokie yra tavo mėgstamiausi graffiti menininkai?
B: Labiausiai mėgstu graffiti, kurį piešia žmonės neaprašyti knygose. Žaviuosi mėgėjais, žmonėmis, kurie atsiranda iš niekur vienai nakčiai, užrašo markeriu ką nors juokingo ir tada pranyksta….

Artoutside pateikiamas trafaretas nėra visiškai išbaigtas, tai greičiau trafareto eskizas, kurį galima pabaigti pasidomėjus čia neaprašytais Banksy darbais bei gyvenimo faktais.

Dažų paieškai:

http://www.banksy.co.uk/
http://www.artofthestate.co.uk/banksy/banksy.htm
http://www.time.com/time/arts/article/0,8599,1679794,00.html

Have a good spray!

Šį kartą norėčiau padaryti nedidelį ekskursą po Ukmergės miestą. Tiems, kas dar nėra buvę, pasakysiu – Ukmergė – gražus kraštas (negiriu, noriu paakinti patiems tuo įsitikinti) Na, gražu ten, nors grožį kiekvienas kuriame ir įsivaizduojame savaip. Išėjau apžvelgti, ką kas piešia Ukmergėje. Ir atradau, pastebėjau įdomių dalykų, stebėdamas architektūrą Ukmergėje. Vieniems pastatai gali atrodyti gražūs tokie, kokie jie yra, kitiems – atvirkščiai, norisi prisidėti prie bendrosios estetikos. Pastarieji juos tobulina į pagalbą pasitelkę dažų flakonėlius, juodus markerius ir žinomų charizmatiškų politinių veikėjų galvas – iškirptus trafaretus. Piešiama, klijuojama, rašoma įvairiausia kūryba, kuri „padidina“ pastato vertę. Gali skambėti paradoksaliai, tačiau sklinda kalbos, jog populiaraus gatvės atlikėjo Banksy darbais išpuoštas namas kainuoja kur kas daugiau nei paprastas, nudažytas statybininko.  Taip pat ganėtinai paradoksalu ant žydų architektūros pastato sutikti šiai tautai gana priešišką politinį veikėją. Galbūt kažkam ponas Hitleris pasirodė „savas“, galbūt kažkas nelankė istorijos pamokų arba šitaip išreiškia savo mini „protestą“. Kaip ir minėjome ,tokiems protestams reikšti gatvės kūryba yra itin palankus būdas, kadangi susilaukia tam tikro visuomenės dėmesio, kūryba yra vieša.  Man visai patiko, kita vertus, šis dėdė kaip ir mergaitė su torpeda galėtų likti istorijos vadovėliuose, o ne ant reprezentacinių Ukmergės pastatų. Keletas pavyzdžių.

 

Jei tokie piešiniai sukelia šypseną man ar pro šalį pėdinančiam asmeniui, tai tokių emocijų jie tikriausiai nekelia pastato savininkui ar „gatvės kūrybos“ valytojams.

 

 

Dar keletas trafaretinio meno pavyzdžių – tai, kas užkliuvo už mano akies. Šiuos trafaretus pamatyti yra ganėtinai sudėtinga.

 

Tiek ir žymiai daugiau kūrybos galima drąsiai pamatyti kelias valandas vaikštinėjant po Ukmergę. Žinoma, dar kiek politinių idėjų, „buvusių artėjančių“ ir jau praėjusių rinkimų proga. Kas kelis žingsnius ant kas trečio stulpo galima sutikti šį prilipdytą lipduką, skatinantį žmones eiti išreikšti savo valią. Na ir pilietiški ukmergiškiai, ne?

 

STREET ART – tai bet koks viešoje erdvėje – „gatvėje“ – besivystantis menas. Paprastai šis terminas naudojamas, norint šiuolaikinius „gatvės“ kūrinius atskirti nuo vandalizmo (piktybinio svetimo privataus ar valstybinio turto griovimo, naikinimo, kuomet sienos, šaligatviai, langai ir pan. yra piktybiškai aprašinėjami, apipaišomi ar kitokiu būdu „paliečiami“), tačiau net ir jie dažnai yra kūrėjų saviraiškos priemonė, norint išsakyti nepasitenkinimus politika, opia socialine problema ar išreikšti protestą.

Terminu street art galima apibrėžti: Tradicinį graffiti, Stencil graffiti, Sticker art, Wheatpasting, Street poster art, 3D street art, Video projection, Street installation, Art intervention, Flash mobbing, Guerrilla art.

• Tradicinis graffiti. Jis jau egzistuoja nuo seniausių laikų, pavyzdžių galima atrasti Senovės Graikijoje ir Romos imperijoje. Tai gali būti bet kas: nuo paprasčiausio greitomis nukeverzoto piešinio ar užrašo iki įmantraus, sudėtingos technikos, modernaus piešinio an t sienos. Dažnai tokie meno kūriniai laikomi vandalizmu, nes jie atlieka mi be t urto (ant kurio yra piešiama) savininko leidimo. Kartais graffiti naudojami norint išreikšti socialinius ar politinius pranešimus.

• Stencil graffiti („trafaretinis graffiti“). Jo atsiradimas siejamas su paryžiečiu Blek le Rat (1981 m.). Jis norėjo išsiskirti iš kitų graffiti kūrėjų, todėl sumąstė šią naują techniką. Tai kita graffiti galima atkurti tą patį paveiksliuką ar užrašą daugybę kartų. Kartais trafaretai naudojami norint pridėti daugiau spalvų ant to paties piešinio ar sukurti gilumo įspūdį. Ši gatvės meno rūšis taip pat, kaip ir tradicinis graffiti, dažnai naudojama perduoti politinę žinią ar idėją.

• Sticker art (arba angl. sticker bombing, slap tagging, sticker tagging) („lipdukų menas“). Tai viena iš gatvės meno rūšių, kurioje paveiksliukai ar užrašai perteikiami naudojant lipdukus. Naudojant šią techniką galima akimirksniu užklijuoti bet kokį piešinį ar užrašą bet kurioje vietoje. Be to, taip padaroma mažiau žalos turtui (pavyzdžiui, norint pašalinti).

• Wheatpasting (arba angl. potato paste, flour paste, rice paste, Marxist glue ar paprasčiausiai paste). Tai yra skysti klijai, nuo seniausių laikų naudojami įvairiems menams ar amatams, pavyzdžiui: knygų įrišimui, koliažams, „papjė mašei“ – kietai medžiagai iš popieriaus masės... Taip pat jie naudojami popierinių skelbimų, plakatų klijavimui ant sienos. Šie klijai daromi iš vandens ir mi ltų. Jie yra sumaišomi ir kaitinami iki tol, kol sutirštės. Įvairūs subkultūrų šalininkai, kaip antai, hip-hop’o atstovai, pankai, anarchistai, ar vienos, ar kitos politinės jėgos atstovai šią priemonę naudoja propagandai ar šiaipiliustracijoms priklijuoti įvairiose miesto vietose, paprastai naktimis (neteisėtai) ant svetimo turto, dažniausiai netoli viešojo transporto zonų.

• Street poster art („gatvės plakatų menas“). Tai viena iš graffiti rūšių, kai grafika piešiama ant laikraščio plonumo popieriaus ir vėliau klijuojama ant sienų. Dažniausiai naudojami skysti klijai, kaip ir wheatposting’e – taip tokie darbai sunkiau nuplėšiami. Savo išvaizda šie piešiniai dažniausiai primena tradicinius plakatus.

(…to be continued…)