art.outside’s Weblog

Aloha Morfai!

Kuri be galo smagius ir įvairialypius dalykus, kuriuos artoutside komanda vertina ir gerbia. Ir vertiname ne tik mes, nes esame ne pirmieji ir esu įsitikinęs ne paskutiniai pareiškę norą pasikalbėti su tavimi. Straipsnio antraštė – neišimtis. Tai Morfų atakymas iš 2007 metų interviu. Jam  skiriu 100 balų iš 100  ir šypsausi balsu.

a. Tavo kūryba yra labai įvairi: fotografija, koliažai, video, animacija, grafika, trafaretai, D.I.Y daikčiukai. Kaip tu pats galėtum apibūdinti tai, kuom užsiimi?

Aš tai vadinu neidėjos.

b. Po vienu tavo įrašu  “Seeder” Morfai tinklaraštyje skaitinėjausi komentarus: „incredible – i wish there were seeders in manhattan“, „ Seeder is great. I hope you to make business in my country, south korea. I hope you to contact me by“ e-mail, „thanks, Rollig Seo“. Ispanija, Meksika, UK, USA… Tavo kūryba pripažįstama visame pasaulyje. Ar dažnai kooperuojiesi su užsienio kūrybininkais? Gal tavo darbus galima išvysti kad ir toje pačioje Pietų Korėjoje?.

Seederis yra be abejo garsiausias mano darbas. Ir ta vieta yra tikrai unikali, jis tobulai ten tiko. Po to kai jį uždažė man daug kas siūlė vėl užpieši. Tiesa, aš net tą trafaretą kažkur dar turiu. Tačiau aš to nedarysiu, kad pajaustumėme apmaudą ir pamąstytumėme apie laikinumą, kvailumą ar kitus gilesnius dalykus. Na čia kaip Vėlinės tegu būna…

seeder-day-morfai

seeder-night-morfai

Beje, darbas „Seeder“ neliko nepastebėtas ir tradicinės žiniasklaidos. „Kauno dienoje“ diskutuojama: ar šis darbas gero šiuolaikinio meno pavyzdys, miesto puošmena ar vandalizmas. Mano subjektyvia nuomone, straipsnyje išreiškiama teisinga pozicija. Bent jau man šitai yra šimtus kartų mieliau nei pastarosiomis dienomis daug diskusijų sukėlusios „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ Neries krantinėje iškilusios skulptūros. Galbūt Morfai reikėjo skirti tuos ~ 100 tūkst. litų už „Seederį“? Manau, nebūtų reikėję net tiek.  Tuomet ir „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ simbolis būtų kek kitoniškas. Morfai tuom jau pasirūpino.

morfai-gyvai

 c. Kas tau yra kūryba: gyvenimo būdas, pramoga, pragyvenimo šaltinis ar ..?

Man labai patinka menas.

d. Ką mieliau renkiesi: pieštuką, popierių, žirkles, dažus, medį, stiklą… ar kompiuterį ir vaizdo apdorojimo programas?

Šiuo metu aš niekinu tą kūryba tik dėl estetikos. Nors jei tai būtų kraštutinumas, man patiktų. Suderint spalvas yra labai paprasta. Atrasti savitas proporcijas ar kompozicinį stilių irgi yra juokų darbas. Aš ieškau kažko prasmingesnio. Todėl atsakant į klausimą, man nelabai svarbu ką paimti į rankas, tai antraeiliai ar net ketvirtaeiliai dalykai.
Kiekvienas kūrėjas yra labai susijęs su tuo, ką jis daro. Galima sakyti, koks atlikėjas, toks ir jo spektaklis. Aš labiau rūpinuosi kūrėju, o ne jo darbu. Svarstau, jog tai yra vientisa.

Vikri lapė ir tingus šuo

e. Kodėl Kaunas, ar aš klystu?

Aš puikiai jaučiuosi Kaune.

f. Iš kūrybininkų kartais tenka girdėti: „Berlynas…Ogh, it is so today!“. Kitaip tariant – Berlin is the new Paris. Jei tai būtų ne Kaunas, kuris pasaulio miestas tai būtų?

Dar yra ką ir čia veikti.

g. Ar dažnai savo kūrybą „išreiški“ viešoje erdvėje? Gal apturėjote kokių smagių istorijų, nutikimų „talpinant kūrybą“ viešoje erdvėje?

O, fui.. Aš ne tipinis grafitų piešėjas…

h. Tame pačiame interviu skaičiau, jog nepristatinėji savęs kaip gatvės menininko ir nenorėtum taip būti suprastas. Taigi man natūraliai kyla klausimas, koks norėtum būti matomas tų žmonių akyse, kurie vertina tavo kūrybą? Koks yra tavo id?

Šiuolaikinio meno kūrėjas.

i. Dažnai gatvės kūryba išreiškia tam tikrą idėją, žinutę. Kartais ši žinutė būna paprasčiausia reklama. Apie tokį atvejį jau rašėme ankstesniuose savo įrašuose „Gedimino pilis on sale“  ir „Ganja sostinė Amsterdamas“. Kitais atvejais ji tampa kūrėjų saviraiškos priemonė, norint išsakyti nepasitenkinimus politika, opia socialine problema ar išreikšti protestą. Kokią žinutę nori perduoti savo kūryba žmonėms?

Man įdomios tik amžinosios problemos.

j. Neklausčiau, kas tave įkvepia, nes į šį klausimą jau esi atsakęs, bet neįsivaizduoju, iš kur gimsta tokios idėjos. Negi viskas kunkuliuoja tavo galvoje? Ar tai žurnalai, knygos, internetas, žaidimai, narkotikai, santykiai, žmonės, stebėjimas?

Gal ir nuvilsiu skaitytoją, tačiau negalėčiau atsakyti į šį klausimą. Tik tiek pasakysiu, jog tokie dalykai kaip žurnalai, tai yra jau paskutinė įkvėpimo, nors šio žodžio privengiu, stadija.

k. Kodėl ir kada pasirinkai kūrybą?

Tai yra mano įgimti talentai. Man juos parinko.

l. Kas tau mieliau: nepriklausomas, individualus kūrėjas ar kūrybininkas, dirbantis reklamos agentūroje, žurnalo redakcijoje..?

Keistas klausimas… Aš galvoju, kaip aš į tai atsakyčiau, jei tai būtų tiesioginis eteris televizijoje. Na sakykim ten nebūtų tokio klausimo. (šypsosi)

m. Kas šiuo metu gyvena tavo galvoje?

Nutapiau pora abstrakcijų, bet žinai, tai labai prabangus užsiėmimas. Kai būsiu pensininkas tuo užsiimsiu. Na gal dar silpnumo akimirkomis.

Galbūt ties „m“ ir pabaigsiu. Morfai – jūs smagūs tai jau tikrai! Dėkojame už pasidalintus žodžius ir vaizdus.

Daugiau: Morfai tinklaraštis / Morfai MySpace

Kol susipratau, kaip ten, kas ten…Šiaip Emilis laikinai Pietų Korėjoje reziduoja. Pasiklausiau pirmųjų įspūdžių: „na, ir kaip ten, Korėjoje?“. Jis atsakė kažkaip taip: “Aplinkui žmonės maži kaip meškos, šiandieną suvalgiau lygiai tris kates…labai gerai čia…“. Tiksliai nepamenu, bet atsakymai kaip visuomet –  lakoniški ir taiklūs.
Jo tinklaraštyje http://emilioblogas.wordpress.com radau šitai:  “Jokių reklaminių stendų, naktį kiekviename bute deganti šviesa (nėra kur eiti vakare), nesuvokiamas ir gerokai bauginantis Didžiojo Vado kultas ir aštrus tarybinis kvapas”. Aš jo ir klausiu painformuoti daugiau art.outside. apie Šiaurės Korėją pasižadėjo artimiausiu metu, o įspūdžiais pasidalino iš Pekino.

Apie Pekiną.

Mao ir jo bendražygių akys nebežaibuoja cenzūra taip stipriai, kaip anksčiau. Didžioji dalis Pekino, laukinio ir nelaukinio, menų glaudžiasi „district 798“, buvusioje karinių gamyklų zonoje. Trafaretai labai draugiški užsieniečiams, beveik visi turi angliškus subtitrus.

Apie nuotraukas:
 
Statybininkų veidai –  tai čia plytos. Tokių galima nusipirkti ir savo namą pasistatyti, jeigu nori. Šioje nuotraukoje yra įėjimas į galeriją.

 
Ten kur parašyta Hmmmmmm… tai šalia kiniškas prierašas –  geriau prieš statant pagalvoti.

„No thinking“ aiškinti nereikia.