art.outside’s Weblog

Aloha Morfai!

Kuri be galo smagius ir įvairialypius dalykus, kuriuos artoutside komanda vertina ir gerbia. Ir vertiname ne tik mes, nes esame ne pirmieji ir esu įsitikinęs ne paskutiniai pareiškę norą pasikalbėti su tavimi. Straipsnio antraštė – neišimtis. Tai Morfų atakymas iš 2007 metų interviu. Jam  skiriu 100 balų iš 100  ir šypsausi balsu.

a. Tavo kūryba yra labai įvairi: fotografija, koliažai, video, animacija, grafika, trafaretai, D.I.Y daikčiukai. Kaip tu pats galėtum apibūdinti tai, kuom užsiimi?

Aš tai vadinu neidėjos.

b. Po vienu tavo įrašu  “Seeder” Morfai tinklaraštyje skaitinėjausi komentarus: „incredible – i wish there were seeders in manhattan“, „ Seeder is great. I hope you to make business in my country, south korea. I hope you to contact me by“ e-mail, „thanks, Rollig Seo“. Ispanija, Meksika, UK, USA… Tavo kūryba pripažįstama visame pasaulyje. Ar dažnai kooperuojiesi su užsienio kūrybininkais? Gal tavo darbus galima išvysti kad ir toje pačioje Pietų Korėjoje?.

Seederis yra be abejo garsiausias mano darbas. Ir ta vieta yra tikrai unikali, jis tobulai ten tiko. Po to kai jį uždažė man daug kas siūlė vėl užpieši. Tiesa, aš net tą trafaretą kažkur dar turiu. Tačiau aš to nedarysiu, kad pajaustumėme apmaudą ir pamąstytumėme apie laikinumą, kvailumą ar kitus gilesnius dalykus. Na čia kaip Vėlinės tegu būna…

seeder-day-morfai

seeder-night-morfai

Beje, darbas „Seeder“ neliko nepastebėtas ir tradicinės žiniasklaidos. „Kauno dienoje“ diskutuojama: ar šis darbas gero šiuolaikinio meno pavyzdys, miesto puošmena ar vandalizmas. Mano subjektyvia nuomone, straipsnyje išreiškiama teisinga pozicija. Bent jau man šitai yra šimtus kartų mieliau nei pastarosiomis dienomis daug diskusijų sukėlusios „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ Neries krantinėje iškilusios skulptūros. Galbūt Morfai reikėjo skirti tuos ~ 100 tūkst. litų už „Seederį“? Manau, nebūtų reikėję net tiek.  Tuomet ir „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ simbolis būtų kek kitoniškas. Morfai tuom jau pasirūpino.

morfai-gyvai

 c. Kas tau yra kūryba: gyvenimo būdas, pramoga, pragyvenimo šaltinis ar ..?

Man labai patinka menas.

d. Ką mieliau renkiesi: pieštuką, popierių, žirkles, dažus, medį, stiklą… ar kompiuterį ir vaizdo apdorojimo programas?

Šiuo metu aš niekinu tą kūryba tik dėl estetikos. Nors jei tai būtų kraštutinumas, man patiktų. Suderint spalvas yra labai paprasta. Atrasti savitas proporcijas ar kompozicinį stilių irgi yra juokų darbas. Aš ieškau kažko prasmingesnio. Todėl atsakant į klausimą, man nelabai svarbu ką paimti į rankas, tai antraeiliai ar net ketvirtaeiliai dalykai.
Kiekvienas kūrėjas yra labai susijęs su tuo, ką jis daro. Galima sakyti, koks atlikėjas, toks ir jo spektaklis. Aš labiau rūpinuosi kūrėju, o ne jo darbu. Svarstau, jog tai yra vientisa.

Vikri lapė ir tingus šuo

e. Kodėl Kaunas, ar aš klystu?

Aš puikiai jaučiuosi Kaune.

f. Iš kūrybininkų kartais tenka girdėti: „Berlynas…Ogh, it is so today!“. Kitaip tariant – Berlin is the new Paris. Jei tai būtų ne Kaunas, kuris pasaulio miestas tai būtų?

Dar yra ką ir čia veikti.

g. Ar dažnai savo kūrybą „išreiški“ viešoje erdvėje? Gal apturėjote kokių smagių istorijų, nutikimų „talpinant kūrybą“ viešoje erdvėje?

O, fui.. Aš ne tipinis grafitų piešėjas…

h. Tame pačiame interviu skaičiau, jog nepristatinėji savęs kaip gatvės menininko ir nenorėtum taip būti suprastas. Taigi man natūraliai kyla klausimas, koks norėtum būti matomas tų žmonių akyse, kurie vertina tavo kūrybą? Koks yra tavo id?

Šiuolaikinio meno kūrėjas.

i. Dažnai gatvės kūryba išreiškia tam tikrą idėją, žinutę. Kartais ši žinutė būna paprasčiausia reklama. Apie tokį atvejį jau rašėme ankstesniuose savo įrašuose „Gedimino pilis on sale“  ir „Ganja sostinė Amsterdamas“. Kitais atvejais ji tampa kūrėjų saviraiškos priemonė, norint išsakyti nepasitenkinimus politika, opia socialine problema ar išreikšti protestą. Kokią žinutę nori perduoti savo kūryba žmonėms?

Man įdomios tik amžinosios problemos.

j. Neklausčiau, kas tave įkvepia, nes į šį klausimą jau esi atsakęs, bet neįsivaizduoju, iš kur gimsta tokios idėjos. Negi viskas kunkuliuoja tavo galvoje? Ar tai žurnalai, knygos, internetas, žaidimai, narkotikai, santykiai, žmonės, stebėjimas?

Gal ir nuvilsiu skaitytoją, tačiau negalėčiau atsakyti į šį klausimą. Tik tiek pasakysiu, jog tokie dalykai kaip žurnalai, tai yra jau paskutinė įkvėpimo, nors šio žodžio privengiu, stadija.

k. Kodėl ir kada pasirinkai kūrybą?

Tai yra mano įgimti talentai. Man juos parinko.

l. Kas tau mieliau: nepriklausomas, individualus kūrėjas ar kūrybininkas, dirbantis reklamos agentūroje, žurnalo redakcijoje..?

Keistas klausimas… Aš galvoju, kaip aš į tai atsakyčiau, jei tai būtų tiesioginis eteris televizijoje. Na sakykim ten nebūtų tokio klausimo. (šypsosi)

m. Kas šiuo metu gyvena tavo galvoje?

Nutapiau pora abstrakcijų, bet žinai, tai labai prabangus užsiėmimas. Kai būsiu pensininkas tuo užsiimsiu. Na gal dar silpnumo akimirkomis.

Galbūt ties „m“ ir pabaigsiu. Morfai – jūs smagūs tai jau tikrai! Dėkojame už pasidalintus žodžius ir vaizdus.

Daugiau: Morfai tinklaraštis / Morfai MySpace

Kai kuriems firminiams ženklams šitai tinka ir suteikia tam tikro žavesio. Čia gal tokia apgalvota rinkodaros strategija, sustiprinti šūkį “Praktiški žmonės renkasi “X” ” ir įtikti tam tikrai specifinei auditorijai.  Mano dėmesį juk atkreipė.

Šitai susiję su art.outside, nes šitai puošia mano virtuvę ir šičia būta kažkieno kūrybos.

Tags: aromatas, citrinų kvapas, gera kokybė, Norfa, praktiški žmonės, sąmojis, rinkodara, strategija, universalumas, tikslinė auditorija, švečiamieji milteliai, Airija, žema kaina.

• 3D street art („3D gatvės menas“). Tai spalvingas, itin tikroviškas, trimatis vaizdas ant šaligatvio, gatvės ar pan. Piešinio „tikroviškumą“ galima įžvelgti žiūrint tik tam tikru kampu. 

• Video projection („video projekcija“) – menas, kai mieste, naudojant video projektorių, ant didelių paviršių (pavyzdžiui, pastatų sienų ir pan.) rodomi įvairūs vaizdai – meno kūriniai.

   

• Street installation („gatvės instaliacijos“) – tai vis labiau populiarėjantis gatvės meno judėjimas, kai žmonėms kokią nors žinią ar idėją stengiamasi perduoti tam tikrais simboliais, elementais, skulptūromis, įlietomis į mūsų kasdieninę aplinką. Naudojamos įvairios technikos, pavyzdžiui, „hitchhikers“ (piešiniai ant medžio yra instaliuojami ant gatvės ženklų); senų objektų, pašalintų iš miesto aplinkos, atnaujinimas, naujos formos suteikimas ir grąžinimas atgal į miestą; dažytų blokų prijungimas prie sienų, integravimas į pastato architektūrą; dviračiai – vaiduokliai, reiškiantys dviratininkų, kurie buvo partrenkti automobilių, atminimą ir pan.

Puikus gatvės instaliacijos pavyzdys Lietuvoje – Vaido Ramoškos sukurti angeliukai. Šiuo metu angeliukai yra ir kituose Europos miestuose – Varšuvoje, Kaliningrade, Sankt Peterburge, Dubline. Tai gerumo simbolis kviečiantis aplankyti Vilnių, 2009 metais tapsiantį Europos kultūros sostine.

• Art intervention („meno intervencija; įsikišimas“) – tai naujo kūrinio prijungimas prie anksčiau egzistuojančio meno kūrinio, auditorijos ar erdvės. Ši gatvės meno šaka priimama kaip teisėta meno forma, ji dažnai išreiškia kūrėjo poziciją, supratimą apie esamą meno kūrinį, auditoriją ar erdvę, kurioje pasireiškia intervencija. Nors kai kurie tai priskiria ir prie vandalizmo.

• Flash mobbing („trumpalaikis susibūrimas“) – staigus, oficialiai neplanuotas, momentinis minios surinkimas ir išskirstymas politiniais, modernaus meno ar tiesiog pramoginiais tikslais. Jis gali vykti ne vienoje pasaulio valstybėje. Pirmasis toks susibūrimas įvyko Niujorke 2003 metais ir greitai paplito Europoje, kur tais pačiais metais pirmasis minios susibūrimas įvyko Didžiojoje Britanijoje. 200 žmonių susitiko prie Londone esančios baldų parduotuvės, pasigrožėjo sofomis ir išsiskirstė, sugluminę parduotuvės vadybininką. Tokie susibūrimai laikomi paslaptyje: visa informacija, nuorodos ir instrukcija dalyviams pateikiama paskutinę minutę.

• Guerrilla art. Išvertus iš ispanų kalbos, terminas guerrilla reiškia „partizanas“. Kaip meno rūšis šis terminas siejasi su marketingu. „Guerrilla“ marketingas yra pakankamai nauja reklamos rūšis – street art vietos, pro kurias dažnai praeina potencialūs produkto ar paslaugos vartotojai. Specialiai skirtose vietose, gavus leidimus reklaminiais tikslais yra piešiami graffti, kuriamos gatvės instaliacijos, video projekcijos ir pan.

Pavyzdžiui, ant Berlyno sienų graffiti stiliumi yra nupieštos triakės būtybės kviečiančios kalbėtis. Tai yra prietaisų RSS prenumeratoms, el. laiškams, internetiniams pokalbiams bei SMS žinutėms reklama.

STREET ART – tai bet koks viešoje erdvėje – „gatvėje“ – besivystantis menas. Paprastai šis terminas naudojamas, norint šiuolaikinius „gatvės“ kūrinius atskirti nuo vandalizmo (piktybinio svetimo privataus ar valstybinio turto griovimo, naikinimo, kuomet sienos, šaligatviai, langai ir pan. yra piktybiškai aprašinėjami, apipaišomi ar kitokiu būdu „paliečiami“), tačiau net ir jie dažnai yra kūrėjų saviraiškos priemonė, norint išsakyti nepasitenkinimus politika, opia socialine problema ar išreikšti protestą.

Terminu street art galima apibrėžti: Tradicinį graffiti, Stencil graffiti, Sticker art, Wheatpasting, Street poster art, 3D street art, Video projection, Street installation, Art intervention, Flash mobbing, Guerrilla art.

• Tradicinis graffiti. Jis jau egzistuoja nuo seniausių laikų, pavyzdžių galima atrasti Senovės Graikijoje ir Romos imperijoje. Tai gali būti bet kas: nuo paprasčiausio greitomis nukeverzoto piešinio ar užrašo iki įmantraus, sudėtingos technikos, modernaus piešinio an t sienos. Dažnai tokie meno kūriniai laikomi vandalizmu, nes jie atlieka mi be t urto (ant kurio yra piešiama) savininko leidimo. Kartais graffiti naudojami norint išreikšti socialinius ar politinius pranešimus.

• Stencil graffiti („trafaretinis graffiti“). Jo atsiradimas siejamas su paryžiečiu Blek le Rat (1981 m.). Jis norėjo išsiskirti iš kitų graffiti kūrėjų, todėl sumąstė šią naują techniką. Tai kita graffiti galima atkurti tą patį paveiksliuką ar užrašą daugybę kartų. Kartais trafaretai naudojami norint pridėti daugiau spalvų ant to paties piešinio ar sukurti gilumo įspūdį. Ši gatvės meno rūšis taip pat, kaip ir tradicinis graffiti, dažnai naudojama perduoti politinę žinią ar idėją.

• Sticker art (arba angl. sticker bombing, slap tagging, sticker tagging) („lipdukų menas“). Tai viena iš gatvės meno rūšių, kurioje paveiksliukai ar užrašai perteikiami naudojant lipdukus. Naudojant šią techniką galima akimirksniu užklijuoti bet kokį piešinį ar užrašą bet kurioje vietoje. Be to, taip padaroma mažiau žalos turtui (pavyzdžiui, norint pašalinti).

• Wheatpasting (arba angl. potato paste, flour paste, rice paste, Marxist glue ar paprasčiausiai paste). Tai yra skysti klijai, nuo seniausių laikų naudojami įvairiems menams ar amatams, pavyzdžiui: knygų įrišimui, koliažams, „papjė mašei“ – kietai medžiagai iš popieriaus masės... Taip pat jie naudojami popierinių skelbimų, plakatų klijavimui ant sienos. Šie klijai daromi iš vandens ir mi ltų. Jie yra sumaišomi ir kaitinami iki tol, kol sutirštės. Įvairūs subkultūrų šalininkai, kaip antai, hip-hop’o atstovai, pankai, anarchistai, ar vienos, ar kitos politinės jėgos atstovai šią priemonę naudoja propagandai ar šiaipiliustracijoms priklijuoti įvairiose miesto vietose, paprastai naktimis (neteisėtai) ant svetimo turto, dažniausiai netoli viešojo transporto zonų.

• Street poster art („gatvės plakatų menas“). Tai viena iš graffiti rūšių, kai grafika piešiama ant laikraščio plonumo popieriaus ir vėliau klijuojama ant sienų. Dažniausiai naudojami skysti klijai, kaip ir wheatposting’e – taip tokie darbai sunkiau nuplėšiami. Savo išvaizda šie piešiniai dažniausiai primena tradicinius plakatus.

(…to be continued…)

Art.outside tinklaraštis į kūrybos apibrėžimą žvelgia kur kas plačiau.

-         Labas, kaip tau su kūryba?

-         Buvai naujoje Šmc parodoje?

-         Susitikai milijoną pažįstamų?

-         Paspaudei jiems ranką?

-         Pasikeitėte kontaktais?

-         Iki šios nesusitikote?

-         Aaa.. pametei kontaktus. O ką manai apie parodą?

-         Sakai, nieko nepastebėjai?

-         Gėrei “Carlscerg” alų?

-         O į “Sirenas” vaikštai? Aš irgi. Ir alų gėriau.

Dailė, architektūra, fotografija, teatras, šokis, mada, filosofija ar gyvenimo būdas? Manau, kad viskas, kas tau ateina į galvą ir tai, kas kuria vaizdą aplink tave ir mane. Art.outside nepaneigia tradicinių menų kaip ir džiaugiasi naujomis jo formomis. O kas nesidžiaugia. Inovacija madinga sąvoka. Ji praplečia saviraiškos galimybes, o ir rezultatai neretai itin greitai susilaukia atsakymo iš auditorijos:  įtraukia arba susilaukia neigiamos reakcijos.

Konceptualus menas, judėjimas, ką tik materializuota mintis ar tiesiog gatvės iškaba – viskas, kas kuria aplinkos estetiką yra kūryba ir teikia džiaugsmą mums. Ji kelia labai įvairius jausmus: pasišlykštėjimą, prunkštimą, juoką, šypseną, ironiją, grožėjimąsi…, stengiamės nuo to atsiriboti. Kūrybą nevienareikšmiškai vertina stebėtojas, todėl ji gali būti vertinama dviprasmiškai, bet vertinimas nepaneigia kūrybos egzistavimo aplinkoje. Nepiktybinis vandalizmas irgi kūrybos išraiška. Art.outside savyje talpina kūrybos sąvoką, kuri išeina iš tavo ar mano suvokimo ribos. Ji egzistuoja visur aplink. Reikia kartais labai nedaug – patebėti.

Dažnai nustembu, kokių idėjų gimsta žmogui! Kol vieni dirba metų metus kurdami naują, „inovatyvią“ idėją, kuri susilauktų didelio dėmesio ir atneštų milijonus, kitiems jos ateina spontaniškai, kaip būtina saviraiškos priemonė ar tiesiog gyvenimo būdas. Tikiu, kad tikri talentai nedirba reklamos agentūroje, jie gyvena patys sau. Kaip ir apie ką jie turi mąstyti, kurdami vienokius ar kitokius dalykus? Šitą irgi pamėgisime išsiaiškinti: geriausiu atveju bendraudami gyvai su idėjos autoriumi, kiek prastesniu – bendraudami virtualiai. Bet kokiu atveju, visa tai virs nauju įrašu art.outside tinklaraštyje.

Galvojau nuo ko tai prasideda kūryba. Supratau, kad ji prasideda anksti ir nebūtinai kūrybininkų galvose. Kiekvieno iš mūsų galvose: naujojoje vilnioje, fabijoniškėse ar naujamiestyje, Vilniuje ar Kaune, Lietuvoje ar už jos ribų.

Radau neblogą pavyzdį keliaudamas šią vasarą Leipalingyje, netoliese mokyklos.

Vandalizmas ar kūryba palieku spręsti tau. Kiek leido budrus protas prognozuoti, čia mokiniai renkasi parūkyti, o rūkant gimsta „originalių“, „moksleiviškų“ idėjų. Tasai baltaveidis nėra vietinis kūrėjas, tiesiog džiaugiasi kūryba. O baltas jis todėl, kad jo neatpažintum ir gatvėje sutikęs nebaksnotum pirštu. Įdomu kuom tas Leipalingis garsėja. Ar Leipalingio kūrybininkai  tas idėjas realizuoja gyvenime, ar pasilaiko savo vaizduotėje, ką manai?

Užėjau su reikalais arba be jų į vieną Vilniaus mokyklų. Ten irgi radau savotiškos kūrybos apraiškų.

Politinės reklamos irgi yra ta sritis, kuri atkreipia mano dėmesį paskutiniu metu. Politiniai veidai, šūkiai, lozungai, gyvenimo “moto”, “kredo” - puikus kūrybos rezultatas. Palankus klimatas apsižvalgyti ir sukurti atskirą įrašą. Pažadu, netrukus taip ir padarysime.

Taigi, kur gimsta tos idėjos? Ikimokyklinio amžiaus grupės būrelyje, kieme, žaidžiant “kepsais” su Andrėjumi, pradinėje mokykloje, universitete ar gatvėje, rašant pirmuosius graffiti užrašus ir bėgant naktį nuo “didžiojo brolio akių”…