art.outside’s Weblog

Maždaug prieš mėnesį keli draugai išvyko paatostogaut į Ispaniją. Kai tik sužinojau, kad jau nusipirko bilietus, užsipuoliau su prašymais parvežti man foto to, kas jiems pasirodys įdomesnio gatvėje. Ir jie manęs neapvylė. Parvežė.

Taigi kur yra didžiausias katinas ir šaukštas? Ogi taip! Ten, Ispanijoje. Lyg iš niekur nieko, netikėtai išdygusios didžiulės gatvės instaliacijos.

Dar vieną, savotiškai mielą gatvės instaliaciją mūsiškiai draugai užfiksavo ant namo sienos – skėtukai ir vėduoklės. Gana įdomus pastato papuošimas, ar ne?

Taip pat man patiko išradingas ispanų sprendimas – parodos (bent iš nuotraukų taip spėju) eksponavimas lauke, ant pastato sienos. Didelės fotografijos – lyg tam tikra instaliacija, kuri turbūt norom nenorom patraukia kiekvieną praeivio akį.

Turbūt nei viena šalis, nei vienas miestas neapsieis be graffiti. Taip pat jų apstu ir Ispanijoje. Visose man atvežtose nuotraukose graffiti nupiešti ant apsauginių žaliuzių. Gal jos taip specialiai puošiamos, gal nelegaliai išmarginamos, nežinau, tačiau bet kuriuo atveju savo spalvingumu nesileidžia būti nepastebimos.

Kai kur jie primena reklamas, nes yra su užrašais ir atitinkamais piešiniais.

Pavyzdžiui, Barselonoje yra Joan Piera meno parduotuvė. Kaip tik viename iš apsauginių žaliuzių graffiti su užrašu Joan Piera yra vaizduojami pieštukai, teptukai, kurie sukelia asociacijas su daile, t.y. menu. Manau, tai gana pigus, sumanus ir linksmas būdas reklamai, todėl ne viena parduotuvėlė taip pasipuošusi.

Daugiau panašių graffiti foto iš Ispanijos, kaip visada, – mūsų flickr.

Šį kartą norėčiau padaryti nedidelį ekskursą po Ukmergės miestą. Tiems, kas dar nėra buvę, pasakysiu – Ukmergė – gražus kraštas (negiriu, noriu paakinti patiems tuo įsitikinti) Na, gražu ten, nors grožį kiekvienas kuriame ir įsivaizduojame savaip. Išėjau apžvelgti, ką kas piešia Ukmergėje. Ir atradau, pastebėjau įdomių dalykų, stebėdamas architektūrą Ukmergėje. Vieniems pastatai gali atrodyti gražūs tokie, kokie jie yra, kitiems – atvirkščiai, norisi prisidėti prie bendrosios estetikos. Pastarieji juos tobulina į pagalbą pasitelkę dažų flakonėlius, juodus markerius ir žinomų charizmatiškų politinių veikėjų galvas – iškirptus trafaretus. Piešiama, klijuojama, rašoma įvairiausia kūryba, kuri „padidina“ pastato vertę. Gali skambėti paradoksaliai, tačiau sklinda kalbos, jog populiaraus gatvės atlikėjo Banksy darbais išpuoštas namas kainuoja kur kas daugiau nei paprastas, nudažytas statybininko.  Taip pat ganėtinai paradoksalu ant žydų architektūros pastato sutikti šiai tautai gana priešišką politinį veikėją. Galbūt kažkam ponas Hitleris pasirodė „savas“, galbūt kažkas nelankė istorijos pamokų arba šitaip išreiškia savo mini „protestą“. Kaip ir minėjome ,tokiems protestams reikšti gatvės kūryba yra itin palankus būdas, kadangi susilaukia tam tikro visuomenės dėmesio, kūryba yra vieša.  Man visai patiko, kita vertus, šis dėdė kaip ir mergaitė su torpeda galėtų likti istorijos vadovėliuose, o ne ant reprezentacinių Ukmergės pastatų. Keletas pavyzdžių.

 

Jei tokie piešiniai sukelia šypseną man ar pro šalį pėdinančiam asmeniui, tai tokių emocijų jie tikriausiai nekelia pastato savininkui ar „gatvės kūrybos“ valytojams.

 

 

Dar keletas trafaretinio meno pavyzdžių – tai, kas užkliuvo už mano akies. Šiuos trafaretus pamatyti yra ganėtinai sudėtinga.

 

Tiek ir žymiai daugiau kūrybos galima drąsiai pamatyti kelias valandas vaikštinėjant po Ukmergę. Žinoma, dar kiek politinių idėjų, „buvusių artėjančių“ ir jau praėjusių rinkimų proga. Kas kelis žingsnius ant kas trečio stulpo galima sutikti šį prilipdytą lipduką, skatinantį žmones eiti išreikšti savo valią. Na ir pilietiški ukmergiškiai, ne?

 

• 3D street art („3D gatvės menas“). Tai spalvingas, itin tikroviškas, trimatis vaizdas ant šaligatvio, gatvės ar pan. Piešinio „tikroviškumą“ galima įžvelgti žiūrint tik tam tikru kampu. 

• Video projection („video projekcija“) – menas, kai mieste, naudojant video projektorių, ant didelių paviršių (pavyzdžiui, pastatų sienų ir pan.) rodomi įvairūs vaizdai – meno kūriniai.

   

• Street installation („gatvės instaliacijos“) – tai vis labiau populiarėjantis gatvės meno judėjimas, kai žmonėms kokią nors žinią ar idėją stengiamasi perduoti tam tikrais simboliais, elementais, skulptūromis, įlietomis į mūsų kasdieninę aplinką. Naudojamos įvairios technikos, pavyzdžiui, „hitchhikers“ (piešiniai ant medžio yra instaliuojami ant gatvės ženklų); senų objektų, pašalintų iš miesto aplinkos, atnaujinimas, naujos formos suteikimas ir grąžinimas atgal į miestą; dažytų blokų prijungimas prie sienų, integravimas į pastato architektūrą; dviračiai – vaiduokliai, reiškiantys dviratininkų, kurie buvo partrenkti automobilių, atminimą ir pan.

Puikus gatvės instaliacijos pavyzdys Lietuvoje – Vaido Ramoškos sukurti angeliukai. Šiuo metu angeliukai yra ir kituose Europos miestuose – Varšuvoje, Kaliningrade, Sankt Peterburge, Dubline. Tai gerumo simbolis kviečiantis aplankyti Vilnių, 2009 metais tapsiantį Europos kultūros sostine.

• Art intervention („meno intervencija; įsikišimas“) – tai naujo kūrinio prijungimas prie anksčiau egzistuojančio meno kūrinio, auditorijos ar erdvės. Ši gatvės meno šaka priimama kaip teisėta meno forma, ji dažnai išreiškia kūrėjo poziciją, supratimą apie esamą meno kūrinį, auditoriją ar erdvę, kurioje pasireiškia intervencija. Nors kai kurie tai priskiria ir prie vandalizmo.

• Flash mobbing („trumpalaikis susibūrimas“) – staigus, oficialiai neplanuotas, momentinis minios surinkimas ir išskirstymas politiniais, modernaus meno ar tiesiog pramoginiais tikslais. Jis gali vykti ne vienoje pasaulio valstybėje. Pirmasis toks susibūrimas įvyko Niujorke 2003 metais ir greitai paplito Europoje, kur tais pačiais metais pirmasis minios susibūrimas įvyko Didžiojoje Britanijoje. 200 žmonių susitiko prie Londone esančios baldų parduotuvės, pasigrožėjo sofomis ir išsiskirstė, sugluminę parduotuvės vadybininką. Tokie susibūrimai laikomi paslaptyje: visa informacija, nuorodos ir instrukcija dalyviams pateikiama paskutinę minutę.

• Guerrilla art. Išvertus iš ispanų kalbos, terminas guerrilla reiškia „partizanas“. Kaip meno rūšis šis terminas siejasi su marketingu. „Guerrilla“ marketingas yra pakankamai nauja reklamos rūšis – street art vietos, pro kurias dažnai praeina potencialūs produkto ar paslaugos vartotojai. Specialiai skirtose vietose, gavus leidimus reklaminiais tikslais yra piešiami graffti, kuriamos gatvės instaliacijos, video projekcijos ir pan.

Pavyzdžiui, ant Berlyno sienų graffiti stiliumi yra nupieštos triakės būtybės kviečiančios kalbėtis. Tai yra prietaisų RSS prenumeratoms, el. laiškams, internetiniams pokalbiams bei SMS žinutėms reklama.

STREET ART – tai bet koks viešoje erdvėje – „gatvėje“ – besivystantis menas. Paprastai šis terminas naudojamas, norint šiuolaikinius „gatvės“ kūrinius atskirti nuo vandalizmo (piktybinio svetimo privataus ar valstybinio turto griovimo, naikinimo, kuomet sienos, šaligatviai, langai ir pan. yra piktybiškai aprašinėjami, apipaišomi ar kitokiu būdu „paliečiami“), tačiau net ir jie dažnai yra kūrėjų saviraiškos priemonė, norint išsakyti nepasitenkinimus politika, opia socialine problema ar išreikšti protestą.

Terminu street art galima apibrėžti: Tradicinį graffiti, Stencil graffiti, Sticker art, Wheatpasting, Street poster art, 3D street art, Video projection, Street installation, Art intervention, Flash mobbing, Guerrilla art.

• Tradicinis graffiti. Jis jau egzistuoja nuo seniausių laikų, pavyzdžių galima atrasti Senovės Graikijoje ir Romos imperijoje. Tai gali būti bet kas: nuo paprasčiausio greitomis nukeverzoto piešinio ar užrašo iki įmantraus, sudėtingos technikos, modernaus piešinio an t sienos. Dažnai tokie meno kūriniai laikomi vandalizmu, nes jie atlieka mi be t urto (ant kurio yra piešiama) savininko leidimo. Kartais graffiti naudojami norint išreikšti socialinius ar politinius pranešimus.

• Stencil graffiti („trafaretinis graffiti“). Jo atsiradimas siejamas su paryžiečiu Blek le Rat (1981 m.). Jis norėjo išsiskirti iš kitų graffiti kūrėjų, todėl sumąstė šią naują techniką. Tai kita graffiti galima atkurti tą patį paveiksliuką ar užrašą daugybę kartų. Kartais trafaretai naudojami norint pridėti daugiau spalvų ant to paties piešinio ar sukurti gilumo įspūdį. Ši gatvės meno rūšis taip pat, kaip ir tradicinis graffiti, dažnai naudojama perduoti politinę žinią ar idėją.

• Sticker art (arba angl. sticker bombing, slap tagging, sticker tagging) („lipdukų menas“). Tai viena iš gatvės meno rūšių, kurioje paveiksliukai ar užrašai perteikiami naudojant lipdukus. Naudojant šią techniką galima akimirksniu užklijuoti bet kokį piešinį ar užrašą bet kurioje vietoje. Be to, taip padaroma mažiau žalos turtui (pavyzdžiui, norint pašalinti).

• Wheatpasting (arba angl. potato paste, flour paste, rice paste, Marxist glue ar paprasčiausiai paste). Tai yra skysti klijai, nuo seniausių laikų naudojami įvairiems menams ar amatams, pavyzdžiui: knygų įrišimui, koliažams, „papjė mašei“ – kietai medžiagai iš popieriaus masės... Taip pat jie naudojami popierinių skelbimų, plakatų klijavimui ant sienos. Šie klijai daromi iš vandens ir mi ltų. Jie yra sumaišomi ir kaitinami iki tol, kol sutirštės. Įvairūs subkultūrų šalininkai, kaip antai, hip-hop’o atstovai, pankai, anarchistai, ar vienos, ar kitos politinės jėgos atstovai šią priemonę naudoja propagandai ar šiaipiliustracijoms priklijuoti įvairiose miesto vietose, paprastai naktimis (neteisėtai) ant svetimo turto, dažniausiai netoli viešojo transporto zonų.

• Street poster art („gatvės plakatų menas“). Tai viena iš graffiti rūšių, kai grafika piešiama ant laikraščio plonumo popieriaus ir vėliau klijuojama ant sienų. Dažniausiai naudojami skysti klijai, kaip ir wheatposting’e – taip tokie darbai sunkiau nuplėšiami. Savo išvaizda šie piešiniai dažniausiai primena tradicinius plakatus.

(…to be continued…)