art.outside’s Weblog

Kol dar nepastatė naujo prekybos centro senos gamyklos vietoje, skubu pasidalinti vienu darbu. Iš pirmo žvilgsnio jis neatrodo kažkuo išskirtinis. Yra gana paprastas, raidės, bet… Smagu yra tai, jog jis “nulipdytas” iš vienodų plakatų ir apibrėžtas juoda linija. Kažkas visgi sugalvojo ir nepatingėjo pasidarbuoti, mes šitai įvertinam pliusu už sumanymą bei smagią kūrybą.

Jūsų Vilnaus autobusai! Šitaip pasitinka dar vienas kiek ploniau išpurkštas “socialiai atsakingas grafitas” užupyje. Negerbiami Vilniaus autobusų keleiviai.

Galime tik spėti, kad režisierius Valentinas Masalskis įkvėpė atsirasti šiam “grafitui” šalia Jaunimo teatro. Galbūt kada sulauksime ir paties autoriaus komentaro. Prisipažinsiu, norėčiau. Antra dalimi norėta pasakyti, kad šių ”grafitų” būta ir daugiau, tikrai… Gal turime daugiau?

Šįkart būsiu lakoniškas savo pastebėjimais. Seniai teko matyti ir tik dabar, kaip kokiam detektyvui, iššifruoti ir užfiksuoti vieną slaptą kodą, matematinę matricą – panašių „grafitų“ rinkinį. Akis patraukė socialiai atsakingi grafitai Vilniaus mieste apie „nežinoma kodėl susitepančias sienas“. Juos palyginti palieku tau pačiam, kaip ir palieku galimybę atsiūsti dar vieną panašų egzempliorių Vilniaus mieste. Esu užmatęs. Galbūt kas bus
pirmesnis pastebėjęs [art.outside[at]yahoo.com]?

Šviesaus pavasario!

    Šiandieną galvoju, kiek destruktyvios jėgos atsiranda paskaitų metu klausytojams. Šį savo potencialą jie puikiai demonstruoja čia pat esamuoju laiku atsirandančia kūryba ant auditorijos suolų suolelių. Stalų užrašai – štai apie ką aš šiandieną.

    Įdomu, ar tie, kurie dėsto, žino, kaip įkvepia klausytojus savo kalbomis ir kokius “perliukus” [pa]ruošia išleisti į pasaulį.
    Yra tokia nuomonė, jog universiteto misija yra suteikti platų teorinį išsilavinimą (kas yra pakankama prabanga) ir ugdyti sąmoningą žmogų, gebantį prisitaikyti prie šiandieninio pasaulio iššūkių: pasinaudoti galimybėmis ir įveikti grėsmes? Šiandieną, stebint stalo užrašus, šie nė iš tolo nesukėlė kažko panašaus, kas kuria gerą, tinkamą ir teigiamą aplinką šiai universiteto misijai įgyvendinti. Ir nežinau, ar tai dėstytojų, ar klausytojų problema. Tai palieku vertinti tau.
    Būtų labai įdomu kada atlkti tyrimą: palyginti įvairių fakultetų stalo užrašus ir įvertinti, ką šie komunikuoja apie studijų aplinką, klausytojų lūkesčius bei universiteto deklaruojamą poziciją. Galbūt kada nors.

nekenčiu kai ko

Post s. ir nieko nieko asmeniško prieš ar už. Lieku stebėtojas.

R. Pranaitis yra VU, Informacijos ir komunikacijos katedros docentas, informologijos studijų programos koordinatoris.
Dėstomi dalykai: informatika, informacinės technologijos, kompiuterinės leidybos sistemos, kompiuterinė grafika…
L. Stundžė yra VU, Informacijos ir komunikacijos katedros lektorė, daktarė. Dėstomi dalykai: komunikacijos įgūdžiai komunikacijos vadyba, lyčių komunikacija.
A. Budrevičius yra VU, Informacijos ir komunikacijos katedros docentas. Dėstomi dalykai: kognityvinės informacijos sistemos, semiotika, multimedia sistemos, duomenų analizė ir prognozavimas, žinių teorija, kognityvistika, hermeneutika, duomenų analizė ir prognozavimas.

STREET ART – tai bet koks viešoje erdvėje – „gatvėje“ – besivystantis menas. Paprastai šis terminas naudojamas, norint šiuolaikinius „gatvės“ kūrinius atskirti nuo vandalizmo (piktybinio svetimo privataus ar valstybinio turto griovimo, naikinimo, kuomet sienos, šaligatviai, langai ir pan. yra piktybiškai aprašinėjami, apipaišomi ar kitokiu būdu „paliečiami“), tačiau net ir jie dažnai yra kūrėjų saviraiškos priemonė, norint išsakyti nepasitenkinimus politika, opia socialine problema ar išreikšti protestą.

Terminu street art galima apibrėžti: Tradicinį graffiti, Stencil graffiti, Sticker art, Wheatpasting, Street poster art, 3D street art, Video projection, Street installation, Art intervention, Flash mobbing, Guerrilla art.

• Tradicinis graffiti. Jis jau egzistuoja nuo seniausių laikų, pavyzdžių galima atrasti Senovės Graikijoje ir Romos imperijoje. Tai gali būti bet kas: nuo paprasčiausio greitomis nukeverzoto piešinio ar užrašo iki įmantraus, sudėtingos technikos, modernaus piešinio an t sienos. Dažnai tokie meno kūriniai laikomi vandalizmu, nes jie atlieka mi be t urto (ant kurio yra piešiama) savininko leidimo. Kartais graffiti naudojami norint išreikšti socialinius ar politinius pranešimus.

• Stencil graffiti („trafaretinis graffiti“). Jo atsiradimas siejamas su paryžiečiu Blek le Rat (1981 m.). Jis norėjo išsiskirti iš kitų graffiti kūrėjų, todėl sumąstė šią naują techniką. Tai kita graffiti galima atkurti tą patį paveiksliuką ar užrašą daugybę kartų. Kartais trafaretai naudojami norint pridėti daugiau spalvų ant to paties piešinio ar sukurti gilumo įspūdį. Ši gatvės meno rūšis taip pat, kaip ir tradicinis graffiti, dažnai naudojama perduoti politinę žinią ar idėją.

• Sticker art (arba angl. sticker bombing, slap tagging, sticker tagging) („lipdukų menas“). Tai viena iš gatvės meno rūšių, kurioje paveiksliukai ar užrašai perteikiami naudojant lipdukus. Naudojant šią techniką galima akimirksniu užklijuoti bet kokį piešinį ar užrašą bet kurioje vietoje. Be to, taip padaroma mažiau žalos turtui (pavyzdžiui, norint pašalinti).

• Wheatpasting (arba angl. potato paste, flour paste, rice paste, Marxist glue ar paprasčiausiai paste). Tai yra skysti klijai, nuo seniausių laikų naudojami įvairiems menams ar amatams, pavyzdžiui: knygų įrišimui, koliažams, „papjė mašei“ – kietai medžiagai iš popieriaus masės... Taip pat jie naudojami popierinių skelbimų, plakatų klijavimui ant sienos. Šie klijai daromi iš vandens ir mi ltų. Jie yra sumaišomi ir kaitinami iki tol, kol sutirštės. Įvairūs subkultūrų šalininkai, kaip antai, hip-hop’o atstovai, pankai, anarchistai, ar vienos, ar kitos politinės jėgos atstovai šią priemonę naudoja propagandai ar šiaipiliustracijoms priklijuoti įvairiose miesto vietose, paprastai naktimis (neteisėtai) ant svetimo turto, dažniausiai netoli viešojo transporto zonų.

• Street poster art („gatvės plakatų menas“). Tai viena iš graffiti rūšių, kai grafika piešiama ant laikraščio plonumo popieriaus ir vėliau klijuojama ant sienų. Dažniausiai naudojami skysti klijai, kaip ir wheatposting’e – taip tokie darbai sunkiau nuplėšiami. Savo išvaizda šie piešiniai dažniausiai primena tradicinius plakatus.

(…to be continued…)

Art.outside tinklaraštis į kūrybos apibrėžimą žvelgia kur kas plačiau.

-         Labas, kaip tau su kūryba?

-         Buvai naujoje Šmc parodoje?

-         Susitikai milijoną pažįstamų?

-         Paspaudei jiems ranką?

-         Pasikeitėte kontaktais?

-         Iki šios nesusitikote?

-         Aaa.. pametei kontaktus. O ką manai apie parodą?

-         Sakai, nieko nepastebėjai?

-         Gėrei “Carlscerg” alų?

-         O į “Sirenas” vaikštai? Aš irgi. Ir alų gėriau.

Dailė, architektūra, fotografija, teatras, šokis, mada, filosofija ar gyvenimo būdas? Manau, kad viskas, kas tau ateina į galvą ir tai, kas kuria vaizdą aplink tave ir mane. Art.outside nepaneigia tradicinių menų kaip ir džiaugiasi naujomis jo formomis. O kas nesidžiaugia. Inovacija madinga sąvoka. Ji praplečia saviraiškos galimybes, o ir rezultatai neretai itin greitai susilaukia atsakymo iš auditorijos:  įtraukia arba susilaukia neigiamos reakcijos.

Konceptualus menas, judėjimas, ką tik materializuota mintis ar tiesiog gatvės iškaba – viskas, kas kuria aplinkos estetiką yra kūryba ir teikia džiaugsmą mums. Ji kelia labai įvairius jausmus: pasišlykštėjimą, prunkštimą, juoką, šypseną, ironiją, grožėjimąsi…, stengiamės nuo to atsiriboti. Kūrybą nevienareikšmiškai vertina stebėtojas, todėl ji gali būti vertinama dviprasmiškai, bet vertinimas nepaneigia kūrybos egzistavimo aplinkoje. Nepiktybinis vandalizmas irgi kūrybos išraiška. Art.outside savyje talpina kūrybos sąvoką, kuri išeina iš tavo ar mano suvokimo ribos. Ji egzistuoja visur aplink. Reikia kartais labai nedaug – patebėti.

Dažnai nustembu, kokių idėjų gimsta žmogui! Kol vieni dirba metų metus kurdami naują, „inovatyvią“ idėją, kuri susilauktų didelio dėmesio ir atneštų milijonus, kitiems jos ateina spontaniškai, kaip būtina saviraiškos priemonė ar tiesiog gyvenimo būdas. Tikiu, kad tikri talentai nedirba reklamos agentūroje, jie gyvena patys sau. Kaip ir apie ką jie turi mąstyti, kurdami vienokius ar kitokius dalykus? Šitą irgi pamėgisime išsiaiškinti: geriausiu atveju bendraudami gyvai su idėjos autoriumi, kiek prastesniu – bendraudami virtualiai. Bet kokiu atveju, visa tai virs nauju įrašu art.outside tinklaraštyje.

Galvojau nuo ko tai prasideda kūryba. Supratau, kad ji prasideda anksti ir nebūtinai kūrybininkų galvose. Kiekvieno iš mūsų galvose: naujojoje vilnioje, fabijoniškėse ar naujamiestyje, Vilniuje ar Kaune, Lietuvoje ar už jos ribų.

Radau neblogą pavyzdį keliaudamas šią vasarą Leipalingyje, netoliese mokyklos.

Vandalizmas ar kūryba palieku spręsti tau. Kiek leido budrus protas prognozuoti, čia mokiniai renkasi parūkyti, o rūkant gimsta „originalių“, „moksleiviškų“ idėjų. Tasai baltaveidis nėra vietinis kūrėjas, tiesiog džiaugiasi kūryba. O baltas jis todėl, kad jo neatpažintum ir gatvėje sutikęs nebaksnotum pirštu. Įdomu kuom tas Leipalingis garsėja. Ar Leipalingio kūrybininkai  tas idėjas realizuoja gyvenime, ar pasilaiko savo vaizduotėje, ką manai?

Užėjau su reikalais arba be jų į vieną Vilniaus mokyklų. Ten irgi radau savotiškos kūrybos apraiškų.

Politinės reklamos irgi yra ta sritis, kuri atkreipia mano dėmesį paskutiniu metu. Politiniai veidai, šūkiai, lozungai, gyvenimo “moto”, “kredo” - puikus kūrybos rezultatas. Palankus klimatas apsižvalgyti ir sukurti atskirą įrašą. Pažadu, netrukus taip ir padarysime.

Taigi, kur gimsta tos idėjos? Ikimokyklinio amžiaus grupės būrelyje, kieme, žaidžiant “kepsais” su Andrėjumi, pradinėje mokykloje, universitete ar gatvėje, rašant pirmuosius graffiti užrašus ir bėgant naktį nuo “didžiojo brolio akių”…