art.outside's Weblog

Maždaug prieš mėnesį keli draugai išvyko paatostogaut į Ispaniją. Kai tik sužinojau, kad jau nusipirko bilietus, užsipuoliau su prašymais parvežti man foto to, kas jiems pasirodys įdomesnio gatvėje. Ir jie manęs neapvylė. Parvežė.

Taigi kur yra didžiausias katinas ir šaukštas? Ogi taip! Ten, Ispanijoje. Lyg iš niekur nieko, netikėtai išdygusios didžiulės gatvės instaliacijos.

Dar vieną, savotiškai mielą gatvės instaliaciją mūsiškiai draugai užfiksavo ant namo sienos – skėtukai ir vėduoklės. Gana įdomus pastato papuošimas, ar ne?

Taip pat man patiko išradingas ispanų sprendimas – parodos (bent iš nuotraukų taip spėju) eksponavimas lauke, ant pastato sienos. Didelės fotografijos – lyg tam tikra instaliacija, kuri turbūt norom nenorom patraukia kiekvieną praeivio akį.

Turbūt nei viena šalis, nei vienas miestas neapsieis be graffiti. Taip pat jų apstu ir Ispanijoje. Visose man atvežtose nuotraukose graffiti nupiešti ant apsauginių žaliuzių. Gal jos taip specialiai puošiamos, gal nelegaliai išmarginamos, nežinau, tačiau bet kuriuo atveju savo spalvingumu nesileidžia būti nepastebimos.

Kai kur jie primena reklamas, nes yra su užrašais ir atitinkamais piešiniais.

Pavyzdžiui, Barselonoje yra Joan Piera meno parduotuvė. Kaip tik viename iš apsauginių žaliuzių graffiti su užrašu Joan Piera yra vaizduojami pieštukai, teptukai, kurie sukelia asociacijas su daile, t.y. menu. Manau, tai gana pigus, sumanus ir linksmas būdas reklamai, todėl ne viena parduotuvėlė taip pasipuošusi.

Daugiau panašių graffiti foto iš Ispanijos, kaip visada, – mūsų flickr.

Lapkričio mėnuo. Kelionė į Olandiją. Pirmiausia – Utrechtas, vėliau – Amsterdamas.

Po ilgų pasivaikščiojimų po tikrai puikų miestą, Madame Tussaud, Amsterdam museum of horror ir pribloškiantį SEX’o muziejus bei greito maisto restoranus ėjome ieškoti hostel’io nakčiai.. Mūsų nusivylimui, jie buvo kažkur užslėpti. Tačiau kuo daugiau apeitų gatvelių, tuo daugiau nuotraukų mūsų blog’ui.

Galų gale užtikome potencialią vietą mūsų nakvynei. Jos savininkas plėšikiškai užsiprašė 21 eurų už siaubingą kambarį. Aišku, pabėgome iš ten, tačiau išpešę šiokios tokios naudos sau: lipdukais apklijuotų durų foto.

Taip tolstant nuo centro, aptinkame vis daugiau menų.

Akį patraukia ir spalvotas hipių – gėlių vaikų – autobusiukas.

Neįmanoma neatkreipti dėmesio į beveik ant kiekvieno kampo priklijuotus plakatus su avinu (ar kokiu ten žvėrim), kviečiančiu laužyti taisykles, drąsinančiu būti kitokiu ir t.t. Deja, Eindhovene, važiuojant į oro uostą, išsiaiškinau, kad tai ne žmones padrąsinančios ar įkvėpiančios žinutės, kaip aš maniau… o tai tik.. interneto reklama! Taigi Street art’as gali būti ir viena iš rinkodaros dalių (drįsčiau teigti, kad šiuo atveju, – iš tų geresnių dalių).

O ar niekas iš jūsų nėra pasigedęs, pavyzdžiui, kėdės kojos? Vat Amsterdame kažkas jos pasigedo (iškart atsiprašau už nuotraukos kokybę).

Nakčia patraukėm į Red Light District.. O ten jau fotografuoti ale negalima.

O kitas foto, darytas prieš tai, rasite mūsų flickr.